Jugoslavijos karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Краљевина Југославија
Kraljevina Jugoslavija

Jugoslavijos Karalystė
Buvusi karalystė
Civil Flag of Serbia.svg
 
Flag of Austria-Hungary (1869-1918).svg
 
Flag of the Kingdom of Montenegro.svg
1918 – 1941 Flag of SFR Yugoslavia.svg
Flag herbas
Vėliava Herbas
Himnas
Jugoslavijos karalystės himnas
Location of {{{paprastas_pav}}}
Jugoslavijos karalystė tarpukariu.
Sostinė Belgradas
Kalbos Serbų-kroatų
Valdymo forma Karalystė
Era Naujausi laikai
 - Įkūrimas 1918
 - Invazija 1941 m.


Serbija-orn.png
Vakarų Balkanų istorija
Serbijos | Juodkalnijos | Kosovo
Ilyrija, Mezija
Bizantijos imperija
Serbų kunigaikštystės (župos):
Raška
Bizantija (Sirmijaus tema)
Duklia > Serbijos DK
Serbijos karalystė > Serbijos imperija
Moravijos Serbija, Zeta, Prilepas, Brankovičiai, Vojinovičiai
Serbijos despotija
Osmanų imperija
Rumelijos, Nišo ejaletai
Moderniosios Serbijos istorija:
Serbijos, Juodkalnijos kunigaikštystės
Serbijos, Juodkalnijos karalystės
Jugoslavijos karalystė
Jugoslavija > Serbija ir Juodkalnija
Serbija, Juodkalnija, Kosovas
Serbų, kroatų ir slovėnų karalystės karalius Aleksandras I

Jugoslavijos karalystė (serbokroatų kalba: Kraljevina Jugoslavija / Краљевина Југославија) – istorinė valstybė, egzistavusi 1918–1945 m., apjungusi dabartines Kroatijos, Slovėnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Makedonijos, Serbijos, Juodkalnijos, Kosovo teritorijas. Iš pradžių vadinta Serbų, kroatų ir slovėnų karalyste (Kraljevina Srba, Hrvata i Slovenaca, SHS). Dar žinoma, kaip Pirmoji Jugoslavija, taip siekiant atskirti nuo socialistinės Jugoslavijos.

Susikūrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Naujoji valstybė sujungė Serbiją ir Juodkalniją su subyrėjusios Habsburgų monarchijos dalimis: Kroatija-Slavonija, Voivodina, Dalmatija, Krajna ir Pietų Štirija bei Bosnija-Hercegovina.

Jau kuriantis valstybei egzistavo skirtingos būsimosios valstybės sandaros sampratos. Iki tol Austrijai-Vengrijai priklaususių teritorijų slavai siekė federacinės struktūros, tuo tarpu Serbijos vyriausybė norėjo sukurti centralizuotą unitarinę valstybę. Dėl Italijos siekių išplėsti savo teritoriją į Istriją ir Dalmatiją valstybė buvo įkurta paskubomis, o sprendimas dėl Jugoslavijos valstybės sandaros atidėtas, nes įtakingos abiejų pusių politinės jėgos sutarimo nesugebėjo pasiekti.

Tautiniai nesutarimai[taisyti | redaguoti kodą]

Galiausiai buvo sukurta centralizuota Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė, kurioje dominavo serbai. Tai neatitiko federacijos siekusių kroatų tikslų. Sostinė ir centrinis aparatas buvo Belgrade, kur vyravo didžiaserbiška tautinė idėja. Ilgą laiką kovoję dėl autonomijos Vengrijos karalystėje kroatai bendra valstybe buvo labiausiai nusivylę. Aristokratinis serbų nacionalizmas bandydamas įsiviešpatauti bendroje valstybėje, susidūrė su kroatų aristokratinio ir biurokratinio nacionalizmo mišiniu bei buržuaziniu slovėnų nacionalizmu.

Prieštaravimai tarp skirtingų tautų per 70 metų daugiatautės valstybės istoriją taip ir nebuvo įveikti. Jau tarpukaryje tai lėmė valstybės egistavimui grėsusias krizes, kai kovojančiosios pusės buvo pasiskirsčiusios iš esmės pagal tautinį principą. Kita Jugoslaviją kamavusi problema buvo skirtingas ekonominio, kultūrinio ir socialinio išsivystymo lygis susijungusiose šalyse. Labiausiai išsivysčiusiomis buvo anksčiau Dunojaus monarchijai priklausiusios Slovėnija, Kroatija ir Vojevodina. Šios šalys prie bendrojo Jugoslavijos socialinio produkto prisidėjo žymiai daugiau, nei likusios dalys. Išsivystymo atotrūkis tarp Pietų ir Šiaurės dar labiau išryškėjo paskutiniajame Jugoslavijos valstybės egzistavimo etape XX a. 9-ame dešimtmetyje.

Žlugimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kai 1941 m. balandžio mėnesį Trečiasis Reichas paskelbė Jugoslavijai karą, valstybė dėl savo vidinių prieštaravimų sužlugo per keletą dienų, o agresoriams nebuvo rimtai pasipriešinta. Okupantai pasinaudojo vienybės tarp jugoslavų trūkumu – kai kurios dalys buvo aneksuotos, kitos perduotos Vengrijai, Bulgarijai ir prijungtos prie Italijos kolonijos Albanijos, o Kroatijoje sukurtas fašistinis marionetinis režimas. Netrukus Jugoslavijoje susikūrė partizanų daliniai, kurie kovojo su okupantais: iš pradžių stipriausiais buvo monarchijai ištikimų četnikų daliniai, tačiau greitai dominuoti ėmė komunistų partizanai, vadovaujami Josipo Broz Tito.

Dar skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka