Iljušin Il-18

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Il-18)
Iljušin Il-18
Aviakompanijos "Rossija" Iljušin Il-18
Tipas Oro laineris
NATO kodas Coot
Gamintojas Sovietų SąjungaSSRS Aviacijos pramonės ministerijos gamykla Nr. 30
Kūrėjas vyr. konsturktorius Viktor Bugaiskij
Gamybos metai 1957-1985
Pirmas skrydis 1957 m. liepos 4 d.
Pradėtas naudoti 1959 m. balandžio 20 d.
Būsena naudojamas
Pagrindiniai naudotojai Aeroflot,
Air Koryo
Pagaminta vnt. Bent 678
Vieneto kaina 24 500 000 JAV dolerių (2011)

Il-18 (rus. Ил-18, pagal NATO kodifikaciją - Coot) – XX a. šeštame dešimtmetyje SSRS sukurtas vidutinių nuotolių keturmotoris keleivinis lėktuvas, turbosraigtinis monoplanas su vieno kylio uodega. Il-18 buvo vienas iš daugiausiai pasaulyje naudotų lėktuvų, tarnavęs daugiau nei 50 metų. Dėl patikimos konstrukcijos lėktuvai skraidydavo virš 45 000 valandų. Savo konstrukcija panašus į amerikiečių "Lockheed L-188 Electra" bei britų "Bristol Britannia".

"Indeksas Il-18" taip pat buvo naudojamas 1946 m. sukurtam, tačiau serijiniu būdu negamintam keleivinaim lėktuvui, varomam keturias radialiniais varikliais ASh-73TK. Nemaža dalis šio orlaivio konstrukcinių sprnedimų buvo panaudota kuriant naująjį "Il-18". Siekiant atskirti šiuos orlaivius, 1946 m. sukurtas "Il-18" paprastai žymmas Indeksu "Il-18 (1946)".

Lėktuvo kūrimas ir eksploatacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lėktuvas pradėtas projektuoti 1954 m. Tendencijos rodė, kad lėktuvai stūmokliniais varikliais negali patenkinti greitai augantį pervežamų keleivių skaičių. Siekiant didesnių greičių ir mažesnių eksploatacinių kaštų aviacijos pramonė atkreipė dėmesį į dujų turbininių variklių galimybes. SSRS Tupolev konstruktoriai bombonešio Tu-16 bazėje sukūrė keleivinį reaktyvinį Tu-104, o Iljušin konstruktorių biuras nuėjo kitu keliu – suprojektavo turbosraigtiniais varikliais varomą keleivinį lėktuvą.

Pirmam skrydžiui Il-18 pakilo 1957 m. liepos 4 d. Lėktuvas pradėtas eksploatuoti 1959 m. – spalio 20 d. Aeroflot pradėjo skraidinti maršrutu Maskva(Vnukovo)-Alma Ata bei Maskva-Adleris. Netrukus apie trečdalį Aeroflot keleivių skraidindavo Il-18.

Iki 1965 m. buvo sukurti įvairių modifikacijų, komforto lygio ir keleivių skaičiaus Il-18, taip pat kitos paskirties lėktuvai: tarnybiniai, krovininiai, meteorologiniai, patruliniai; taip pat kovos lėktuvas Il-38, radioelektroninės kovos lėktuvas Il-20, oro komandinis punktas Il-22, ledo žvalgybos lėktuvas Il-24 ir kiti.

Il-18 pilotų kabina

Serijiniu būdu Il-18 gamintas 19591978 m. SSRS Aviacijos pramonės ministerijos gamykloje Nr. 30 (rus. Завод №30 МАП СССР «Знамя труда»). Pastatyta įvairiais duomeniomis nuo 678[1] iki 719 tokių lėktuvų (iš jų 564 - keleiviniai). Il-18 - pirmasis iš serijinių SSRS gamybos lėktuvų, kuris buvo eksportuojamas. Viso buvo eksportuota virš 100 orlaivių. Lėktuvas buvo eksportuojamas į daugiausiai Varšuvos pakto šalis, taip pat besivystančias valstybes,su kuriomis SSRS palaikė glaudžius ryšius.

Sovietinės okupacijos metu Il-18 naudojo ir "Aroflot" Lietuvos padalinys, Lėktuvai buvo bazuojami Vilniuje. Kauno (Aleksoto) oro uosto pakilimo takas jiems buvo per trumpas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę šiuos lektuvus reisams į Vilnių aviakompanija Aeroflot naudojo iki dešimtojo dešimtmečio vidurio.

XXI a. trečiame dešimtmetyje du tokius lėktuvus eksploatavo Rusijos vyriausybinė aviakompanija „Rossija“, keletą naudojo Rusijos, Afganistano ir kelių Afrikos valstybių karinės oro pajėgos. Paskutinė civilinė aviakompanija, naudojusi Il-18 reguliariems skrydžiams - Šiaurės Korėjos valstybinė bendrovė Air Koryo (naudota iki 2012 m.).

Operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Civiliniai operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijos vėliava Rusija
  • NPP MIR (ChK Leninets) - 1, krovininis
Šiaurės Korėjos vėliava Šiaurės Korėja
  • Air Koryo - 1 Il-18D naudojamas,1 Il-18V sandėliuojamas

Ankstesni civiliniai operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Afganistano vėliava Afganistanas
  • Ariana Afghan Airlines
Bulgarijos vėliava Bulgarija
  • Balkan Airlines
Čekoslovakijos vėliava Čekoslovakija
  • Czechoslovak Airlines
Džibučio vėliava Džibutis
  • Daallo Airlines
Egipto vėliava Egiptas
  • Egyptair (buvęs United Arab Airlines)
Ganos vėliava Gana
  • Ghana Airways (8 įsigyti, 4 vėliau gražinti į SSRS)
Gvinėjos vėliava Gvinėja
  • Air Guinée
Jemeno vėliava Jemenas
  • Yemen Airways
Jungtinių Arabų Emyratų vėliava Jungtiniai Arabų Emyratai
  • Phoenix Aviation
Kazachstano vėliava Kazachstanas
  • Irbis Aero
Kinijos Liaudies Respublikos vėliava Kinijos Liaudies Respublika
  • CAAC Airlines
Kirgizijos vėliava Kirgizija
  • Anikay Air
Kubos vėliava Kuba
  • Aerocaribbean
  • Cubana
Malio vėliava Malis
  • Air Mali
Lenkijos vėliava Lenkija
  • LOT (10 nuo 1961 m. iki XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios)
  • Polonia Airways (1)
  • Polnippon (3, nuo 1990 iki 1996 m.)
Rumunijos vėliava Rumunija
  • Tarom
Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga
  • Aeroflot
Rusijos vėliava Rusija
  • Air
  • Domodedovo Airlines
  • GVG Airline
  • Rossiya
  • Tretyakovo Airlines
Somalio vėliava Somalis
  • Daallo Airlines
  • Jubba Airways
Šri Lankos vėliava Šri Lanka
  • FitsAir
Ukrainos vėliava Ukraina
  • Lviv Airlines
  • Sevastopol Avia
Vengrijos vėliava Vengrija
  • Malév Hungarian Airlines
Vietnamo vėliava Vietnamas
  • Vietnam Airlines
Vokietijos vėliava Vokietija
  • Berline
  • German European Airlines
VDR vėliava VDR

Kariniai operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijos vėliava Rusija
  • Karinės oro ir kosmoso pajėgos – modifikacijos Il-20, Il-20M, Il-22PP ir Il-38

Ankstesni kariniai operatoriai:[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Afganistano vėliava Afganistanas
  • Karinės oro pajėgos
Alžyro vėliava Alžyras
  • Karinės oro pajėgos
Bulgarijos vėliava Bulgarija
  • Vyriausybė
Čekoslovakijos vėliava Čekoslovakija
  • Karinės oro pajėgos
Gruzijos vėliava Gruzija
  • Karinės oro pajėgos
Ganos vėliava Gana
  • Karinės oro pajėgos. Lektuvai gražinti SSRS po to, kai buvo nuverstas diktatorius Kwame Nkrumah
Indonezijos vėliava Indonezija
  • Vyriausybė. Prezidentinis lėktuvas
Jugoslavijos vėliava Jugoslavija
  • Karinės oro pajėgos
Šiaurės Jemeno vėliava Šiaurės Jemenas
  • Karinės oro pajėgos
Lenkijos vėliava Lenkija
  • Karinės oro pajėgos. (VIP transportas, pakeistas Tu-134)
Rumunijos vėliava Rumunija
  • Vyriausybė
Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga
  • Karinės oro pajėgos
  • Karinės jūrų pajėgos
Vietnamo vėliava Vietnamas
  • Karinės oro pajėgos
VDR vėliava VDR
  • Karinės oro pajėgos

Techninė informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Il-18 schema
Tipas
Ekipažas 5 pilotai
Keleivinės vietos
Ilgis 35,9 m
Aukštis 10,17 m
Sparnų ilgis
Sparnų tipas
Sparnų kampas
Sparnų plotas 140 m²
Tuščioji masė 35 000 kg
Pilnoji masė
Maksimali masė 64 000 kg
Variklis (-iai) 4 × АИ-20
Traukos jėga 4 × 4252 AG
Kreiserinis greitis 625 km/h
Didžiausias greitis 685 km/h
Mach
Skrydžio aukštis
Didžiausias aukštis 10 000 m
Skrydžio nuotolis 7100 km
Kovinis skrydžio nuotolis
Kilimo greitis
Kuro atsargos 22,7 t
krydžio trukmė


Papildoma informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. реестр самолётов типа Ильюшин Ил-18/20/22/38, Il-18, russianplanes.net