Jenisiejaus kirgizai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Jenisiejaus kirgizai (arba senovės kirgizai, kin. 黠戛斯, pinyin: xiájiásī) – senovės tiurkų tauta, gyvenusi Sajanų-Altajaus kalnų regione. Dilinų palikuonys ir šiuolaikinių chakasų, altajiečių, tuvių bei kirgizų protėviai.

Kirgizai pirmą kartą minimi kinų istoriko Sima Čiano „Didžiojo istoriko užrašuose“, kadangi kirgizai buvo susiję su Šiongnu valstybe. IX a. kinų šaltinyje senovės kirgizai aprašomi kaip europidai (šviesios odos, rudaplaukiai, aukšti, mėlynakiai). Kinai manė, kad jie turėjo savo valstybę Dziankun (堅昆) arba Dzegu (結骨), kurią sudarę drauge su dilinais.

V-VIII a. Jenisiejaus kirgizai įėjo į Žoužanų, Tiurkų, Uigūrų kaganatus. Valdant uigūrams buvo 100 tūkst. kirgizų šeimų ir 80 tūkst. karių. Nuo kirgizų žemių iki kagano būstinės buvo 300 li arba 40 dienų kupranugariais kelio. Jenisiejaus kirgizai palaikė ryšius su Tangų dinastija, 650 ir 683 m. nusiuntė savo pasiuntinius į Kiniją.

840 m. kirgizai, vadovaujami kagano Ažės, įveikė juos iki tol valdžiusius uigūrus ir sukūrė Kirgizų kaganatą. 841 m. į kirgizų žemes atvyko kinų pasiuntinys ir plačiai aprašė senovės kirgizus. 924 m. Kirgizų kaganatas subyrėjo į keletą valstybių. 1207 m. senovės kirgizus užkariavo Čingischanas. Dalis Jenisiejaus kirgizų patraukė į pietus, prie Tianšanio kalnų. Šie kirgizai, susimaišę su mongolais davė pradžią šiuolaikiniams kirgizams.

Jenisiejaus kirgizai ir pietų kirgizai galutinai atsiskyrė XIV a. kai Rytų Mogolistano valdovas Ilčigdajus perkėlė dalį tautos prie Ilio upės. Likę kirgizai palaipsniui suskilo į chakasus ir altajiečius. XVII a. Jenisiejaus kirgizai sudarė 4 ulusų konfederaciją, į kurią įėjo Altyro ulusas, Altysaro ulusas, Isaro ulusas, Tubos ulusas. Jie apie 100 metų atsilaikė prieš rusus, puldinėjo ostrogus. Tačiau 1703 m. buvo priversti persikelti į Minusinsko įdubą. Dalis senovės kirgizų palikuonių persikėlė į Kiniją (Heilogdziangą) ir dabar vadinami Fuju kirgizais.

Jenisiejaus kirgizai vertėsi klajokline gyvulininkyste, augino javus, medžiojo. Išgavo bei apdirbo auksą, geležį, alavą. Tikėjimas buvo šamanistinis. Jų kalba buvo panaši į uigūrų, turėjo raštą (greičiausiai tiurkų runas).