Georgijus Žukovas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Georgijus Konstantinovičius Žukovas (rus. Георгий Константинович Жуков, 1896 m. lapkričio 19 d. arba gruodžio 1 d. – 1974 m. birželio 18 d.) – Tarybų Sąjungos maršalas, kurio vadovaujama kariuomenė Antrojo pasaulinio karo metu atrėmė vokiečių puolimą bei vėliau užėmė Vokietijos sostinę Berlyną.
Po karo Žukovas, kaip labai populiarus lyderis, buvo laikomas grėsme Stalino kultui ir apkaltintas nelojalumu nusiųstas vadovauti Odesos daliniams, toliau nuo Maskvos. Tačiau po Stalino mirties maršalas grįžo ir tapo gynybos ministru.
1944 m. balandžio 10 d. buvo pirmasis apdovanotas Pergalės ordinu.
1994 m. Rusijos Federacijos Prezidento įsakymu įsteigtas ordinas, pavadintas Georgijaus Žukovo garbei.
| Postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Nikolajus Bulganinas |
TSRS gynybos ministras 1955 - 1957 m. |
Po to: Rodionas Malinovskis |
 |
Šis straipsnis apie Rusijos asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
