Dievogalos Švento Jono upelis
54°55′35.61″ š. pl. 23°40′5.07″ r. ilg. / 54.9265583°š. pl. 23.6680750°r. ilg.
| Dievogalos Švento Jono upelis | |
|---|---|
 Pažymėta buvusi šventvietė
| |
| Ištakos | Dievogalos kaime |
| Žiotys | Nemunas |
| Šalys | Lietuva |
Dievogalos Švento Jono upelis – nedidelis upelis, šventvietė Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Dievogalos kaime, Nemuno slėnio pakraštyje, į pietus nuo kelio 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai .
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo seno upelis per senąsias Zapyškio kapines, pro koplyčią, tekėjo į Nemuną, o supylus kelio pylimą – išsiliejo lankose. Tikėta, kad upelio vanduo turi gydomųjų savybių. 1813 m. Dievogaloje lankęsis Teodoras Narbutas užrašė, kad per šventes, ypač per Jonines, prie Dievogalos Švento Jono upelio susirinkę žmonės melsdavosi, prausdavo nesveiką kūno vietą. XX a. viduryje dar buvo gausiai lankomas. [1]
Būklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Upelio vaga iš Dievogalos kaimo leidžiasi žemyn krūmais ir medžiais apaugusiu stačiu šlaitu į Zapyškio gyvenvietę, šalia sodybinių namų. Čia ji patenka tarp gyventojų apdirbamų sklypų, vaga ištiesinta, toliau – kanalizuota, sunkiai pastebima.
Buvusioje šventvietėje Zapyškyje 2013 m. pastatytas tiltelis ir informacinis stendas, senosiose kapinėse pažymėta tekėjusio upelio senoji vaga.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Upėvardis kildinamas nuo Dievogalos miestelio (< *Dievogalos upė). Kad gyvenvietės pavadinimas radosi anksčiau, nei upės rodo gyvenvietėms būdinga priesaga -gala[2].
-
Upelis šalia sodybų -
Upelis leidžiasi šlaitu -
Upelis tekėdavo pro senųjų kapinių koplyčią -
Smulkus intakas upelio prieigose
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vykintas Vaitkevičius. Dievogalos Švento Jono upelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 752 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.