Liaudies etimologija mena legendą, kad ant Altoniškių piliakalnio amžinąją ugnį kursčiusi labai graži vaidilutė, o prie pat Zapyškio amžinąją ugnį kurstęs jaunas žynys. Kartą apsilankęs deivės Altonos šventovėje ir išvydęs gražiąją vaidilutę, jis labai įsimylėjo ir ėmė dažnai ten lankytis. Sykį jis ten taip užsibuvo, kad net užgeso jo kurstoma amžinoji ugnis prie Zapyškio. Pamatę užgesusią ugnį žmonės ėmę šaukti: „Dievui galas!“ Iš to esą ir kilęs kaimo vardas Dievogala.[3][4]
Buvusi pagonių šventvietė. Kaimo vardas minimas 1504 m. Ldk Aleksandro išduotoje privilegijoje J. Sapiegai, kuris gautoje žemėje pradėjo statyti dvarą, o šalia – miestelį.[5] XIX a. kaimas priklausė Garliavos parapijai.[6]
↑Dievogala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 752 psl.
↑Petras Kežinaitis. Kauno apylinkės. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958. // psl. 96.
↑Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 35