Mansių kalba
Mansių kalba маньси/моаньсь | |
Kalbama | Rusija (Chantų Mansija) |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 940 (2010 m.)[1] |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
Kilmė | Uralo finougrų ugrų Obės ugrų mansių |
Rašto sistemos | Mansių kirilica (XIX a.-1930, 1937-) Lotynų (1930-37) |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Chantų Mansija |
Kalbos kodai | |
ISO 639-3 | mns |
Geografinis paplitimas | |
Mansių kalba arba vogulų kalba – finougrų kalbų grupės ugrų pogrupio kalba, vartojama Vakarų Sibire gyvenančių mansių.[2] Rusijoje yra ~940 žmonių, kalbančių šia kalba (daugiausia Chantų Mansijoje ir Sverdlovsko srityje). Kalba sparčiai nyksta, tik 37 % mansių ją laiko gimtąja.
Mansių kalba turi 4 tarmes – šiaurės, rytų, pietų (išnykusi) ir vakarų (išnykusi). Rašytinė kalba pagrįsta Sosvos dialektu (šiaurės). Pirmieji rašytiniai šaltiniai mansių kalba atsirado 1868 m. Nuo 1937 m. naudoja kirilicos raidyną.
Gramatika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mansių kalba kalba yra agliutinacinė. Nėra gramatinių giminių, artikelių. Yra vienaskaita, dviskaita ir daugiskaita, 6 linksniai. Veiksmažodžiai turi 3 asmenis, 2 laikus (esamąjį ir būtąjį), 4 nuosakas.
Mansių kalba yra artima vengrų kalbai, tą parodo sakinio pavyzdys:
- Lietuviškai – Trys moterys su tinklu vandenyje gaudo 20 žuvų.
- Vengriškai – Három nő a vízből hálóval húsz halat fog.
- Mansiškai – Hurem né vituel huligel husz hul pugi.
Abėcėlė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]А а | Ā ā | Б б | В в | Г г | Д д | Е е | Ē ē | |
Ё ё | Ж ж | З з | И и | Ӣ ӣ | Й й | К к | Л л | |
М м | Н н | Ӈ ӈ | О о | Ō ō | П п | Р р | С с | |
Т т | У у | Ӯ ӯ | Ф ф | Х х | Χ χ | Ц ц | Ч ч | Ш ш |
Щ щ | Ъ ъ | Ы ы | Ь ь | Э э | Э̄ э̄ | Ю ю | Ю̄ ю̄ | |
Я я | Я̄ я̄ |
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Mansi (Ethnologue)
- ↑ Regina Venckutė. Mansių kalba, vogulų kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 224 psl.
|