Prokalbė
Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusią anksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima. Šią ir protėvynės sąvokas XIX a. pasiūlė indoeuropeistikos pradininkai, ir taip buvo prieita prie indoeuropiečių ir jų kalbų grupių skilimo modelio sudarymo, atskirų kalbų grupių ir indoeuropiečių prokalbės hipotetinių rekonstrukcijų bei daugybės diskusijų apie indoeuropiečių protėvynės, kurioje kažkada naudota prokalbė, vietą.[1][2][3]
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pasaulio prokalbė
- Indoeuropiečių prokalbė
- Baltų prokalbė
- Slavų prokalbė
- Germanų prokalbė
- Uralo prokalbė
- Nostratinė kalba
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Мейе, А. (2007). Пер. с франц. Д. Н. Кудрявского, перераб. и доп. по 7-му фр. изд. А. М. Сухотиным; под ред. и с примеч. Р. О. Шор; вступ. ст. М. В. Сергиевского (red.). Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков. Лингвистическое наследие XX века. М.: URSS/Издательство ЛКИ. pp. 447–448. ISBN 978-5-382-00010-7.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: editors list (link) CS1 priežiūra: numeric names: editors list (link) - ↑ Meier-Brügger, M. (2003). Indo-European Linguistics (PDF). Berlin — New York: Walter de Gruyter. p. 12. ISBN 3-11-017433-2.[neveikianti nuoroda]
- ↑ Семереньи, О. (2002). Введение в сравнительное языкознание. М.: УРСС. pp. 12–21. ISBN 5-354-00056-4.
|
Šis straipsnis apie kalbotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |