Mansių kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mansių kalba
маньси/моаньсь
KalbamaRusija (Chantų Mansija)
Kalbančiųjų skaičius940 (2010 m.)[1]
Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųį šimtuką nepatenka
KilmėUralo
 finougrų
  ugrų
   Obės ugrų
    mansių
Rašto sistemosMansių kirilica (XIX a.-1930, 1937-)
Lotynų (1930-37)
Oficialus statusas
Oficiali kalba Chantų Mansija
Kalbos kodai
ISO 639-3mns
Geografinis paplitimas

Mansių kalba arba vogulų kalba – finougrų kalbų grupės ugrų pogrupio kalba, vartojama Vakarų Sibire gyvenančių mansių.[2] Rusijoje yra ~940 žmonių, kalbančių šia kalba (daugiausia Chantų Mansijoje ir Sverdlovsko srityje). Kalba sparčiai nyksta, tik 37 % mansių ją laiko gimtąja.

Mansių kalba turi 4 tarmes – šiaurės, rytų, pietų (išnykusi) ir vakarų (išnykusi). Rašytinė kalba pagrįsta Sosvos dialektu (šiaurės). Pirmieji rašytiniai šaltiniai mansių kalba atsirado 1868 m. Nuo 1937 m. naudoja kirilicos raidyną.

Gramatika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mansių kalba kalba yra agliutinacinė. Nėra gramatinių giminių, artikelių. Yra vienaskaita, dviskaita ir daugiskaita, 6 linksniai. Veiksmažodžiai turi 3 asmenis, 2 laikus (esamąjį ir būtąjį), 4 nuosakas.

Mansių kalba yra artima vengrų kalbai, tą parodo sakinio pavyzdys:

  • Lietuviškai – Trys moterys su tinklu vandenyje gaudo 20 žuvų.
  • Vengriškai – Három nő a vízből hálóval húsz halat fog.
  • Mansiškai – Hurem né vituel huligel husz hul pugi.

Abėcėlė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

А а Ā ā Б б В в Г г Д д Е е Ē ē
Ё ё Ж ж З з И и Ӣ ӣ Й й К к Л л
М м Н н Ӈ ӈ О о Ō ō П п Р р С с
Т т У у Ӯ ӯ Ф ф Х х Χ χ Ц ц Ч ч Ш ш
Щ щ Ъ ъ Ы ы Ь ь Э э Э̄ э̄ Ю ю Ю̄ ю̄
Я я Я̄ я̄

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mansi (Ethnologue)
  2. Regina Venckutė. Mansių kalba, vogulų kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 224 psl.