Venetija ir Histrija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Venetija ir Istrija)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Venetija ir Histrija
lot. Venetia et Histria

 

 

7 m. pr. m. e. – V a.
Valstybė Romos imperijos vėliava Romos imperija
Romos provincija Italija (Romos provincija)
Administracinis centras Akvilėja

Venetija ir Histrija lot. Venetia et Histria) – vienas iš 11 Italijos administracinių regionų, vėliau provincija Romos imperijoje, egzistavęs iki VI a. Dar vadintas X regionu (lot. Regio X).

Iki inkorporavimo į Romos imperiją regione gyveno venetų tautos bei vėliau atsikėlę keltai. Administracinės reformos metu Oktavianas apie 7 m. pr. m. e. suformavo regioną, į jį įjungdamas Venetiją, Istriją bei dalį Cizalpinės Galijos. Svarbiausiu miestu tapo Akvilėja. Regionas priskirtas Italijai.

Kaip ir kiti Italijos regionai, Venetija ir Istrija turėjo specialų statusą kitų Imperijos provincijų atžvilgiu. Jos gyventojai buvo laikomi Romos piliečiais. Tačiau IV a. Diokletiano reformų metu sulyginus visas Imperijos gyventojų teises, Venetija ir Istrija tapo įprastine provincija. Ji priskirta Anonarinės Italijos diecezijai.

Nuo V a. pradžios provinciją nuolat siaubė barbarų tautos – vestgotai, hunai. 489 m. ji tapo Ostgotų karalystės dalimi (manoma, kad išlaikė savo administracines funkcijas). 568 m. čia įsikūrė langobardai, kurie panaikino provinciją. Vietoj jos susiformavo Friulio kunigaikštystė.