Vaineikių Medsėdžių senosios kapinės
| Vaineikių Medsėdžių senosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Vaineikių Medsėdžių senosios kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | ||
| Plotas | 0,11 ha | ||
| Naudotas | XVII a. – XX a. pr. | ||
| Žvalgytas | 1935, 1956, 1959, 1995, 2004 m. | ||
| Registro Nr. | 24216 / L550 | ||
Vaineikių Medsėdžių senosios kapinės, vadinamos Kapeliais, Maro (Marų) kapeliais, Markapais, Prancūzkapiais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 24216, senasis vertybės kodas – L550) – neveikiančios kapinės centrinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Vaineikių Medsėdžiuose (Darbėnų seniūnija), 0,64 km į šiaurės rytus nuo kelio 2306 Kūlupėnai–Darbėnai , Vaineikių miške, Šukupio dešiniajame krante.
Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtos šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi pailgoje, 32 m ilgio, 25 m pločio, iki 2 m aukščio ovalioje kalvelėje.[1] Papėdėje jas juosia statinių tvora, kurios šiaurės rytinėje pusėje įrengti vienvėriai varteliai.
Neveikiančios, apleistos, netvarkomos, apaugusios mišriu mišku, kuriame dominuoja pušys. Laidojimo žymių nesimato, paviršius lygus. Ties viduriu stovi medinė koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Abipus jos pastatyta po aukštą, medinį, monumentalų, kryžmišką kryžių.
Teritorijos plotas – 0,11 ha, perimetras – 137 m.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Veikė nuo XVII a. iki XVIII a. pabaigos. Jose laidoti Didžiųjų Medsėdžių kaimo gyventojai. Mirusiuosius pradėjus laidoti Darbėnų parapijos kapinėse, kapinaitėse XIX a. – XX a. pr. buvo pakasami savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai.
Kapinės vadinamos Kapeliais, Maro (Marų) kapeliais, Markapais (žem. Kapalē, Maru kapalē, Markapē).[3] Pasakojama, kad jose laidotos maro epidemijų aukos. Kiti pasakojimai mena, kad kapinaitėse 1812 m. buvo palaidoti invazijos į Rusijos imperiją metu Vaineikių apylinkėse žuvę Napoleono kariuomenės kariai.[4] Todėl kapinės dar vadinamos Prancūzkapiais.[5] Padavimai mena, kad naktimis čia pasirodydavo ir praeiviams vaidendavosi aukštos, kardais ginkluotos, sunykusių ir apipelijusių kūnų pavidalo prancūzų kareivių šmėklos.[6]
Mirusiems atminti ir šventai jų ramybei saugoti nuo seno kapinėse stovėjo koplytėlė su 1885 m. nežinomo Vaineikių apylinkių dievbdirbio padarytomis medinėmis, polichromuotomis Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios, šv. Barboros, Šv. Juozapo ir Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo skulptūromis ir monumentalus, ąžuolinis, kryžmiškas kryžius. Prie koplytėlės kaimo gyventojai per gegužines šventes rinkdavosi pagerbti mirusiųjų, giedodavo Visų šventųjų litaniją.
Kapines seniau juosė karčių tvora. Sovietmečiu jos buvo primirštos, o kryžius ir koplytėlė sunyko. Apie 2000 m. vietos gyventojai kapines aptvėrė nauja statinių tvora, pastatė koplytėlę ir porą kryžių.
1972–1984 m. kapinės buvo vietinės reikšmės archeologijos paminklas (kodas AV-495).[7] 1997 m. registruotas kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąraše (kodas L550), 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.[8]
1935 m. kapines aprašė mokytoja Adelė Alsytė. 1956 m. žvalgė kraštotyrininkas Vladas Šaulys, 1959 m. – Juozas Mickevičius, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1995 ir 2004 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (istorikės Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų katalogas. – Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976
- ↑ Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – [Kaunas]: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, [1983]
- ↑ Lietuvos žemės vardyno anketos. Šukės kaimas, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis. Surašė Adelė Alsytė, 1935 m. – Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyrius
Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 18. – L. 265–267 - ↑ Irena Šeškevičienė. Ar Prancūzkelį tikrai tiesė Napoleono kariai. – Pajūrio naujienos – 2012 m. liepos 27 d.
- ↑ Senkapis, Vaineikių Medsėdžių k., Darbėnų apyl. Archeologinio paminklo pasas. Surašė Vladas Šaulys, 1956 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 8. – L. 134
- ↑ Julius Kanarskas. Vaineikių Medsėdžių kaimo kapinės (Darbėnų apyl., Kretingos raj.), 1993 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 254. – L. 5
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 248
- ↑ „Vaineikių Medsėdžių k. senosios kapinės“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2015-08-22.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
- Pajūrio naujienos – 2012 m. liepos 27 d.
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |