Urbonas IV

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Urbonas IV
lot. Urbanus IV
182-asis popiežius
Gimimo vardas Jacques Pantaléon
Gimė 1195
Trua, Prancūzija
Mirė 1264 m. spalio 2 d.
182-asis popiežius
Išrinktas 1261 m. rugpjūčio 29 d.
Baigė 1264 m. spalio 2 d.
Pirmtakas Aleksandras IV
Įpėdinis Klemensas IV
Vikiteka Urbonas IV

Urbonas IV (1195 m. – 1264 m. spalio 2 d.), tikrasis vardas Jacques Pantaléon – popiežius nuo 1261 iki 1264 m. Jis vienas iš nedaugelio popiežių, kuris nebuvo įšventintas į kardinolus.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Urbonas IV gimė batsiuvio šeimoje Trua mieste Prancūzijoje. Studijavo teologiją bei teisę Paryžiuje. Buvo kanauninku Laone, o vėliau – Lježo vyskupijoje. 1245 m. jis atkreipė popiežiaus Inocento IV dėmesį, bei buvo deleguotas dviem misijoms į Vokietiją. 1255 m. popiežius Aleksandras IV paskyrė Urboną Jeruzalės patriarchu.

Tuo metu, kai Aleksandras IV mirė, Urbonas buvo Viterbe, kur ieškojo pagalbos engiamiems Jeruzalės krikščionims. Po trijų mėnesių tarpuvaldžio, 1261 m. rugpjūčio 29 d. Kardinolų kolegija išrinko Pantaléoną naujuoju popiežiumi. Jis pasirinko Urbono IV vardą.

Prieš Urbono IV išrinkimą, sužlugo Lotynų imperija. Norėdamas ją atgaivinti, Urbonas IV bandė organizuoti kryžiaus žygį, tačiau žygis nepavyko.

1264 m. Urbonas IV įsteigė Devintinių šventę.

Jis mirė Perudžoje 1264 m. spalio 2 d.

Tannhauserio legenda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tannhauseris buvo popiežiaus Urbono IV laikų žinomas lyrinių dainų atlikėjas ir poetas, miręs 1265 m. Legenda, jungianti šiuos du asmenis, gimė po dviejų amžių – baladėse ja pradėta dainuoti apie 1450 m.

Legenda teigia, kad riteris ir poetas Tannhauseris surado slaptus Veneros požeminius namus – Venusbergą, kur praleido metus, garbindamas deivę. Po metų jis pajuto kaltę dėl savo nuodėmės ir atvyko į Romą prašyti popiežiaus Urbono IV nuodėmių atleidimo. Urbonas IV jam atsakė, kad atleis tik tuo atveju, jei jo lazda sužydės. Tannhauseris paliko Romą, o po trijų dienų popiežiaus lazda sužydėjo gražiausiomis gėlėmis. Pasiuntiniai bandė rasti riterį, tačiau jis jau buvo grįžęs į Venusbergą. Daugiau jo niekas nematė.[1]

Nerasta istorinių faktų, kurie galėtų patvirtinti šią legendą.

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas
Popiežius
Aleksandras IV
Popiežius
Urbonas IV

1261-1264
Įpėdinis
Popiežius
Klemensas IV

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Baring-Gould, Sabine. „The Mountain of Venus“, from Curious Myths of the Middle Ages, (London, 1866)