Inocentas IV

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Popiežius Inocentas IV)
Jump to navigation Jump to search
Inocentas IV
lot. Innocentius IV
180-asis Popiežius
Innocent IV.jpg
Gimimo vardas it. Sinibaldo Fieschi dei Conti di Lavagna
Gimė apie 1195 m.
Genuja, Italija
Mirė 1254 m. gruodžio 7 d. (~59 metai)
Palaidotas (-a) Laterano bazilika, Roma
Tautybė italas
Inocento IV herbas
Inocento IV herbas
180-asis Popiežius
Išrinktas 1243 m. birželio 25 d.
Baigė 1254 m. gruodžio 7 d.
Pirmtakas Celestinas IV
Įpėdinis Aleksandras IV
Commons-logo.svg Vikiteka Inocentas IV

Inocentas IV (lot. Innocentius IV, tikrasis vardas Sinibaldo Fieschi dei Conti di Lavagna, apie 1195 m., Genuja1254 m. gruodžio 7 d., Neapolis) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1243 m. birželio 25 d. iki mirties.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė italų didikų Fiesčių šeimoje. Mokėsi Parmoje, studijavo teisę Bolonijos universitete, vėliau jame dėstė. Nuo 1225 m. buvo Albenjos vyskupas, nuo 1226 m. – Romos kurijos auditorius, nuo 1227 m. – apaštalinis vicekancleris. Nuo 1228 m. – kardinolas. 12351240 m. – Ankonos katedros rektorius ir popiežiaus legatas Šiaurės Italijoje. Tarpininkavo Pizos ir Genujos taikos derybose.

Išrinktas popiežiumi tęsė Grigaliaus IX pradėtą kovą su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi Frydrichu II, 1245 m. jį ekskomunikavo ir uždraudė vadintis imperatoriumi. Rėmė dėl nepriklausomybės su imperatoriumi kariaujančius Italijos miestus. Po Frydricho II mirties kovojo su jo įpėdiniu Konradu IV.

Suvokdamas Mongolijos imperijos Europai keliamą grėsmę, užmezgė ryšius su mongolų didžiuoju chanu. Rėmė Vokiečių ordiną, ypač pasitikėjo pranciškonais ir dominikonais. Dominikonai jo pavedimu 1243–1245 m. surengė kryžiaus žygių prieš Livonijos ir Prūsijos tautas. 1243 m. Vokiečių ordino užkariautoje Prūsijos dalyje įsteigė keturias vyskupijas.

Inocento IV sveikinimo laiškas Mindaugui (1251 m.)

1244 m. liepos 15 d. nusiuntė savo sveikinimus ir palaiminimą tikintiesiems (krikščionims), gyvenantiems Lietuvoje.

1250 m. Milane priėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo pasiuntinius. 1251 m. parašė Lietuvos valdovui Mindaugui 6 laiškus, susijusius daugiausia su pastarojo krikštu (lietuvių kalba paskelbti 2005 m.), Kulmo vyskupą Henriką Haidenreichą įpareigojo karūnuoti Mindaugą karališku vainiku. 1254 m. įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją; tų pačių metų gegužę paragino Livonijos, Estijos ir Prūsijos dvasininkiją skelbti kryžiaus žygį prieš totorius ir jų bendrininkus.

Išleido labai daug Apaštališkojo sosto įstatymų. Svarbiausias kūrinys – „Penkios dekretalijų komentarų knygos“ (Apparatus in quinque libros decretalium).[1]

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas
Popiežius
Celestinas IV
Emblem of the Papacy SE.svg Popiežius
Inocentas IV

1243-1254
Įpėdinis
Popiežius
Aleksandras IV

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Valdas KužulisInocentas IV. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 145 psl.