Šventasis Dionyzas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Popiežius Dionisijus)
Jump to navigation Jump to search
Apie šventąjį, Aleksandrijos vyskupą žr. Dionyzas Aleksandrietis
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Dionyzas
lot. Dionysius
25-asis Popiežius
DDionysius.jpg
Gimė: ? m.
galbūt Didžioji Graikija Italijoje
Mirė: 268 m. gruodžio 26 d.
Roma, Romos imperija
Emblem of the Papacy SE.svg
25-asis Popiežius
Išrinktas: 259 m. liepos 22 d.
Baigė: 268 m. gruodžio 26 d.
Pirmtakas: Sikstas II
Įpėdinis: Feliksas I
Commons-logo.svg Vikiteka: Šventasis DionyzasVikiteka

Dionyzas (lot. Dionysius; ? Didžiojoje Graikijoje268 m. gruodžio 26 d. Romoje) – 24–asis Romos popiežius, tarnavęs nuo 259 m. liepos 22 d. iki savo mirties 268 m. gruodžio 26 d. Jam teko reorganizuoti Romos bažnyčią po imperatoriaus Valeriano vykdyto krikščionių persekiojimo metų ir jo įpėdinio Galieno įvesto pakantumo tikėjimui įstatymo. Jis taip pat padėjo atstatyti Kapadokijos bažnyčias, nusiaubtas gotų.

Popiežius Dionyzas freskoje

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad Dionyzas gimė Didžiojoje Graikijoje. Dionyzas buvo išrinktas popiežiumi po kankinio Siksto II mirties 259 m. Šventajame soste popiežiaus vieta beveik metus buvo neužimta dėl sunkumų išrenkant popiežių krikščionių persekiojimo metais.[1] Nurimus persekiojimams, Dionyzas buvo paskelbtas Romos vyskupu. Imperatorius Valerianas, pradėjęs krikščionių engimą, buvo paimtas į nelaisvę ir nužudytas Persijos karaliaus 260 m.[1] Naujasis imperatorius Galienas išleido potvarkį apie pakantumą tikėjimui, bažnyčių ir kapinių atkūrimą, dėl ko beveik 40–čiai metų stojo „mažoji taika bažnyčioje“.[2]

Naujajam popiežiui buvo pavesta reorganizuoti Romos bažnyčią, kurioje buvo daug betvarkės. Dėl Aleksandrijos tikinčiųjų protestų jis pareikalavo iš vyskupo Dionyzo Aleksandriečio paaiškinimų dėl savo mokymo apie Dievą ir logosą, kurie galiausiai buvo pateikti.[1]

Dionyzas teikė materialinę ir piniginę pagalbą Kapadokijos bažnyčioms, kentėjusioms nuo gotų antpuolių ir plėšimų. Jis išaiškino teologo Sabelijaus (Sabellius) mokymo sekėjus. Turėjo autoritetą ir po mirties: buvo minimas Didžiojo Vasilijaus (Basil of Caesarea) raštuose, ypač gerbiamas karmelitų ordino.

Dionyzas įvedė tvarką bažnyčioje ir pasiekė taikos tarp stabmeldžių ir krikščionių, užtrukusios iki 303 m. Mirė 268 m. gruodžio 26 d.

Atminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šv. Dionyzo atminimo diena švenčiama gruodžio 26 d. Meno kūriniuose vaizduojamas su popiežiaus regalijomis ir knyga rankoje.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Kirsch, Johann Peter (1909). "Pope St. Dionysius" in The Catholic Encyclopedia. Vol. 5. New York: Robert Appleton Company.
  2. Eusebius, Historia Ecclesiastica, 7.13; translated by G.A. Williamson, Eusebius: The History of the Church (Harmonsworth: Penguin, 1965), p. 299

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romos katalikų bažnyčios titulai
Pirmtakas
Popiežius
Sikstas II
Emblem of the Papacy SE.svg Popiežius
Dionyzas

259 – 268 m.
Įpėdinis
Popiežius
Feliksas I