Mikalojus II

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mikalojus II
lot. Nicolaus II
155-asis Popiežius
Gimimo vardas Gerhardas iš Burgundijos
Gimė 1010 m. gruodžio mėn.
Burgundija
Mirė 1061 m. liepos 27 d. (~51 metai)
Florencija
Tautybė vokietis
Popiežių herbas
Popiežių herbas
155-asis Popiežius
Išrinktas 1058 m. gruodžio mėn.
Baigė 1061 m. liepos 27 d.
Pirmtakas Steponas IX
Įpėdinis Aleksandras II
Vikiteka Mikalojus II

Mikalojus II (lot. Nicolaus II, tikroji pavardė Gerhardas iš Burgundijos, 1010 m. Burgundija1061 m. liepos 27 d. Florencija) – 155-asis Romos popiežius (1058 m.).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1045 m. paskirtas Florencijos vyskupu. Bažnytinių reformų šalininkas. Popiežiumi išrinktas Sienoje, nes Romoje tuo metu rezidavo antipopiežius Benediktas X. 1059 m. padedamas Lotaringijos ir Toskanos kunigaikščio Gotfrydo nušalino antipopiežių, perkėlė savo būstinę į Romą. 1059 m. sušaukė Laterano sinodą, jame pakartojo Bažnyčios nuostatas dėl celibato, pasmerkė simoniją, uždraudė pasaulietinę investitūrą, dekretu dėl popiežiaus rinkimų nustatė, kad popiežių renka kardinolai, kiti Romos dvasininkai ir pasauliečiai (t. p. ir imperatorius) turį tik aklamacijos teisę. Imperatorius prarado galimybę daryti įtaką popiežiaus politikai.

Siekdamas užsitikrinti normanų kunigaikščių paramą sudarė sąjungą su normanais. Robertui Gviskarui (Robert Guiscard) perdavė Apulijos, Kalabrijos bei Sicilijos žemes, o Aversos grafui Ričardui – Kapujos kunigaikštiją. Už tai normanai įsipareigojo ginti Romą ir garantuoti popiežiaus rinkimų laisvę.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mikalojus II. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 79 psl.
Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas
Popiežius
Steponas IX
Popiežius
Mikalojus II

1058 - 1061
Įpėdinis
Popiežius
Aleksandras II