Tūbausiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Tubausiai)
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Tūbausiai
Tūbausiai200906155.JPG
Tūbausių gyvenvietės gatvė

Tūbausiai
Koordinatės 55°57′22″š. pl. 21°17′20″r. ilg. / 55.956°š. pl. 21.289°r. ilg. / 55.956; 21.289 (Tūbausiai)Koordinatės: 55°57′22″š. pl. 21°17′20″r. ilg. / 55.956°š. pl. 21.289°r. ilg. / 55.956; 21.289 (Tūbausiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kretingos seniūnija
Gyventojų skaičius 230 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: TūbausiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Tū́bausiai
Kilmininkas: Tū́bausių
Naudininkas: Tū́bausiams
Galininkas: Tū́bausius
Įnagininkas: Tū́bausiais
Vietininkas: Tū́bausiuose

Tūbausiaikaimas centrinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 8 km į šiaurę – šiaurės rytus nuo Kretingos, abipus Akmenos upės.

Seniūnaitijos centras. Yra Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia. Ties riba su Genčų kaimu ant Akmenos pastatyta Tūbausių užtvanka, o šalia jos – hirdoelektrinė. Kaime buvo Tūbausių pagrindinė mokykla. Veikia Tūbausių triušynas ir dar trys įmonėlės.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tūbausiai – septintas pagal dydį Kretingos rajono savivaldybės kaimas, kuris apima 1 264 ha žemės plotą, plytintį abipus Akmenos upės. Šiaurėje-šiaurės rytuose jis ribojasi su Genčais, pietvakariuose – Pajuodupiais, pietuose-pietvakariuose – Kurmaičiais, pietryčiuose – Traidžiais, rytuose – Voveraičiais, o vakaruose-šiaurės vakaruose nedidelis valstybinio miško masyvas kaimą skiria nuo Tarvydų. Rytinėje žemių dalyje auga Degimalio, vakarinėje – Tūbausių, o šiaurės vakarinėje-šiaurinėje – Degsnės miškas. Rytiniu pakraščiu prateka Šakalė (Akmenos intako Skroblupio kairysis intakas), vakariniu – Juodupis, pietrytinėje dalyje išteka Tūbausių II upelis (Akmenos intako Pilsupio dešinysis intakas), o šiauriniame pakraštyje į Akmeną teka Paulikupis.

Kaimo gyvenvietė įsikūrusi Akmenos kairiajame krante, abipus kelio Kurmaičiai–Genčai, vadinamo Užtvankos gatve. Į rytus nuo jos link Degimalio miško eina Sodų ir Šakalės gatvės, o kaimo centre atsišakoja kelias į Tarvydus. Prie jo vakarinėje kaimo dalyje stovi Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia, davusi keliui Bažnyčios gatvės vardą. Už jos Tūbausių miške ir pamiškėje yra kelios vienkieminės sodybos, o miško pakraštyje kairiajame Akmenos krante veikia civilinės kapinės. Miško o pietvakariniame pakraštyje Juodupio dešiniajame išliko priešistorinis kapinynas.

Akmenos kairiajame krante ties riba su Kurmaičiais yra neveikiančios senosios kapinės (Maro kapeliai) ir priešistorinė senovės gyvenvietė, o netoli ribos su Genčais – dirva paverstos antrosios senosios kapinės (Kapeliai).

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Tarvydai – 3 km
Dimitravas – 3 km
DARBĖNAI – 7,5 km
Žiogeliai – 3 km
Šukė – 5 km
Genčai
Blank-50px.png
Pajuodupiai
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
KŪLUPĖNAI – 12 km
Voveraičiai – 4 km
Kurmaičiai
KRETINGA – 8 km
Klibiai – 4 km Traidžiai – 3 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archeologijos paminklai liudija, kad Tūbausiuose žmonių gyventa jau senų senovėje. Tarpukariu rasti žalvariniai įmoviniai kirvis ir ietigalis datuojami vėlyvuoju žalvario amžiumi.[2] Pietvakariniame kaimo pakraštyje išliko IIIVII a. kapinynas su akmenų vainikais.[3] Seniausi Tūbausių gyventojai I tūkstantmetyje gyveno kaimo pietiniame pakraštyje, prie Akmenos upės ir bevardžio upelio santakos įsirengtoje atviroje senovės gyvenvietėje,[4] kurios pakraštyje vėliau veikė I senosios kaimo kapinės (Maro kapeliai).

Rašytiniuose šaltiniuose kaimo vardas pirmąkart paminėtas 1566 m. Kretingos valsčiaus inventoriuje.[5] Kaimas priklausė karališkajam Kretingos dvarui, turėjo per 40 valakų žemės, iš kurios 30 valakų buvo dirbama. Iš dvaro ją nuomojo 37 valstiečių šeimos.

Apie 1570 m. kaimą nusiaubė maro epidemija. Perduodant 1572 m. Kretingos dvarą Chodkevičių nuosavybėn, Tūbausiuose buvo belikusios 23 valstiečių šeimos, o 8,5 valako žemės dirvonavo.[6]

Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio laikais 1771 m. sudaryto Kretingos grafystės inventoriaus duomenimis kaime gyveno 34 valstiečių šeimos.[7] Inventoriuje esantis žemėlapis liudija, kad kaimas buvo gatvinis ir visos sodybos stovėjo abipus kelio Kurmaičiai–Genčai, centrinėje kaimo dalyje. Aplinkui gyvenvietę plytėjo dirbama žemė, o kaimo pakraščiuose buvo bendrosios ganyklos, šienaujamos pievos ir miškas.

Tūbausių gyventojų dvasiniu gyvenimu rūpinosi Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) bažnyčios kunigai. 1827 m. kaime buvo 34 katalikų namai su 270 parapijiečių,[8] 1846 m. – 29 dūmai,[9] 1857 m. 23 kiemuose gyveno 324 katalikai.[10]

Panaikinus baudžiavą, valstiečiams buvo leista įsigyti dirbamą žemę, kurią jie iki tol nuomojo iš dvaro. 1870 m. išperkamuosius žemės mokesčius grafui Mikalojui Zubovui mokėjo 113 kaimo valstiečių.[11]

1914 m. kaime stovėjo 79 sodybos, 1920 m. gyveno 74 katalikų šeimos,[12] o 1923 m. buvo 65 ūkiai.[13] Tarpukariu buvo pravesta Lietuvos žemės reforma, kurios metu gatvinis kaimas išskirstytas į viensėdžius.

1928 m. pranciškonų rūpesčiu įrengta medinė Tūbausių Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia – Kretingos parapijos filija. Netoli bažnyčios paskirtas sklypas kapinėms. Kunigo Henriko Sirtauto iniciatyva 1939 m. pradėta ruošti medžiagą mūrinės bažnyčios statybai, kuri pastatyta 19411942 m.[14]

Po Antrojo pasaulinio karo apylinkės miškuose veikė Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai. Jų rėmėjas buvo Tūbausių bažnyčios kunigas Antanas Petronaitis.[15] 1946 m. pavasarį kaime buvo sušauktas Kardo rinktinės štabo posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos vadovybės nariai – vadas Jonas Semaška–Liepa, štabo viršininkas Fortūnatas Ašoklis–Pelėda, informacijos ir propagandos skyriaus viršininkė Bronė Stasiūnienė.[16]

Kardo rinktinės partizanai 1946 m. gegužės 26 d. Tūbausiuose nukovė NKVD Kretingos valsčiaus poskyrio viršininko pavaduotoją, jaunesnįjį leitenantą I. Belkiną ir valsčiaus milicijos operatyvinį įgaliotinį A. Minčenkovą.[17] 1948 m. kovo 28 d. į MGB Kretingos valsčiaus poskyrio ir stribų surengtą pasalą pateko šešių Kardo rinktinės partizanų grupė. Mūšio metu žuvo Pranas Katkus (g. 1902 m.), Steponas Katkus (g. 1928 m. ), Juozas Petreikis (g. 1891 m.), Juozas Narmontas (g. 1929 m.) ir Gediminas Pocius (g. 1931).[18]

1948 m. į Sibirą ištremta partizano Benedikto Ruibio šeima,[19] 1949 m. – partizanų ryšininkas Pranas Sodys su tėvu, motina ir seserimi Terese.[20]

1958 m. kaime atidaryta pradinė, 1959 m. – septynmetė mokykla, kuri 1962 m. reorganizuota į aštuonmetę. Sumažėjus mokinių skaičiui, 1977 m. tapo vėl pradine, o 1993 m. buvo pertvarkyta į pagrindinę mokyklą, kuri 2002 m. uždaryta.

Sovietmečiu Tūbausiai buvo pagalbinė Kurmaičių paukštininkystės tarybinio ūkio gyvenvietė.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[21] 1979 m.sur. 1987 m.[22] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
421 345 298 266 221 209 230


Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1974. – T. 1. – P. 220-221, eil. Nr. 103
  3. Rimutė Rimantienė. Tūbausių kapinynas. – Lietuvos archeologiniai paminklai: Lietuvos pajūrio I–VII a. kapinynai. – Vilnius, 1968. – P. 183-206
  4. Zenonas Baubonis, Bronius Dakanis. Tūbausių senovės gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai 1998 m. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. – Vilnius, 2000. – P. 85-86
  5. Aкты издаваемые Виленскою археографическою комиссieю. – Вильна, 1897. – Т. 14. – C. 126-129
  6. Aкты издаваемые Виленскою археографическою комиссieю. – Вильна, 1897. – Т. 14. – C. 168-169
  7. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. SA, b. 19548. – L. 99
  8. Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius. – F. 39, b. 107. – L. 23
  9. Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. - Wilno, 1846. – S. 180
  10. Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius. – F. 39, b. 93. – L. 41-43v
  11. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 81
  12. Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius. – F. 39, b. 177. – L. 50-56
  13. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 115
  14. Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. – Bostonas, 1968. – T. 4. – P. 263
  15. Antanas Petronaitis. – Kretingos krašto enciklopedija, 2006 m.
  16. Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. – Bostonas, 1968. – T. 4. – p. 264
  17. Arvydas Anušauskas, Vytautas Kučinskas. Lietuvos laisvės kovos. – Vilnius, 1991. – P. 30
  18. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento 1998-03-06 archyvinė pažyma
  19. Lietuvos gyventojų genocidas 1945-1947 m. - Vilnius, 2002. – T. 2(K-S). – P. 937
  20. Algis Kuklys. Partizanų ryšininkas prisimena. – Švyturys – 2002 m. balandžio 4 d.
  21. Tūbausiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 580 psl.
  22. Tūbausiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 350 psl.
  23. Koplytėlė su Jono Nepomuko skulptūra. – Kultūros vertybių registras
  24. Koplytėlė su Jono Nepomuko skulptūra. – Kultūros vertybių registras
  • Audra Venckuvienė. Kam skamba Tūbausių varpai? – Vakarų ekspresas. – 2007 m. balandžio 18 d. – P. 10

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]