Viensėdis

Šis straipsnis apie gyvenvietės tipą. Apie laikraštį skaitykite straipsnyje Viensėdis (laikraštis).

Viensėdis Ukrainoje apie 1900 m.

Viensėdis (arba viensėdija) – kaimo tipo gyvenvietė, paprastai susidedanti arba kilusi iš vienos sodybos. Nuo vienkiemių, atsiradusių per kaimų skirstymą, skiriasi tuo, kad turi tikrinį vardą (pavadinimą) ir savarankiškos gyvenvietės statusą. Kartais būna ne viena, bet kelios sodybos, nors paprastai viensėdžiais laikomos gyvenvietės, kuriose yra mažiau nei 3 sodybos.

2025 m. Lietuvoje daugiausia gyventojų turintys viensėdžiai buvo Klevinė (1,1 tūkst.), Raisteniškės (0,6 tūkst.), Klausmyliai (335), Žemieji Rusokai (beveik 300) ir Dvariškės (beveik 300). Didžiausi viensėdžiai Vilniaus rajone 2025 m. gruodį įgijo kaimų statusą, todėl 2026 m. duomenimis didžiausias viensėdis – Klausmyliai Klaipėdos rajone.

Istorija

Lietuvoje, ypač Žemaitijoje, viensėdžių būta nuo seno. Nemažai jų kilo iš smulkiųjų bajorų (vieno kiemo) ūkių, užusienių (valstiečių ūkių, nepatekusių į kaimus per Valakų reformą, arba susikūrusių už kaimo ribų). Gali būti, kad istoriniuose šaltiniuose minimi sėdėjimai yra dabartinių viensėdžių pirmtakai.

Iki XX a. vidurio Lietuvoje viensėdžiams priklausė jų šeimininkų žemės valdos, bet sovietmečiu per kolektyvizaciją nusavinta viensėdžių žemė atiteko kolūkiams ir tarybiniams ūkiams. XX a. 7–9 dešimtmetyje viensėdžiai sparčiai nyko, jų gyventojai buvo perkeliami į gyvenvietes, daug jų buvo prijungta prie gretimų kaimų. 1976 m. buvo apie 2500 viensėdžių, 1986 m. – 1860, 2001 m. – 1731, 2011 m. - 1727.

Šaltiniai

• Viensėdis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.