Tūbausių II senosios kapinės
| Tūbausių II senosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Tūbausių II senosios kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | ||
| Plotas | 0,12 ha | ||
| Naudotas | XVII a. – XX a. pr. | ||
| Žvalgytas | 1936, 1959, 1995 m. | ||
| Registro Nr. | 24471 /L840/ | ||
Tūbausių II senosios kapinės, vadinamos Kapeliais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 24471, senas registro kodas – L840) – neveikiančios kapinės pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Tūbausiuose (Kretingos seniūnija), 0,35 km į šiaurės vakarus nuo Užtvankos gatvės (kelio Kurmaičiai–Genčai), kairiajame Akmenos (rytiniame Tūbausių tvenkinio) krante.
Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtos lygioje vietoje, dirvonuojančiame lauke. Teritorija išlyginta melioracijos metu, iš aplinkos vizualiai neišsiskiria.
Teritorijos plotas – 0,12 ha.
2,2 km į pietvakarius-pietus yra Tūbausių I senosios kapinės.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Veikė XVII–XVIII a. kaimo šiauriniame pakraštyje buvusioje akmeningoje dirbamoje žemėje, kuri tarpukariu pateko į Boneventūro Ruibio sklypą.
Kapinės buvo nedidelės, stačiakampio plano, apie 20 m ilgio ir 7 m pločio, pailgos rytų–vakarų kryptimi, apjuostos palaidų akmenų pylimu, palei kurį augo medžiai.
Jas uždarius, iki XX a. pr. čia retsykiais be kunigo buvo laidojamos užkrečiamų ligų epidemijų aukos. Mirusiųjų atminimą nuo XIX a. saugojo trys monumentalūs kryžiai, prie kurių kaimo gyventojai per Gegužines pamaldas ateidavo pagerbti mirusiųjų.
1955–1956 m. kryžiai ir medžiai iškirsti kurui, o pylimo akmenys suskaldyti statyboms.[1] XX a. 8 dešimtmetyje melioratoriai pavertė kapines ariamu lauku.
1936 m. žvalgė Kretingos muziejus, 1959 m. – Juozas Mickevičius (Kretingos kraštotyros muziejus), 1995 m. – Loreta Kazlavickienė ir Jadvyga Verksnienė (Kultūros paveldo centras).
1972–1977 m. registruotos vietinės reikšmės archeologijos paminklų sąraše (eilės Nr. AV-526),[2] 1998 m. – nekilnojamųjų kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąraše (registro kodas L840),[3] 2005 m. pripažintos valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[4]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Tūbausių k. senkapis II. Kretingos rajono Kurmaičių apylinkės archeologijos paminklų pasai. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 12. – L. 214-215
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 250, eil. Nr. 526
- ↑ Valstybės žinios. – 1998 m. vasario 7 d. – Nr. 14
- ↑ Valstybės žinios. – 2005 m. gegužės 7 d. – Nr. 58-2034
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Tūbausių k. antrosios senosios kapinės“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2019-02-01.