Tūbausių paminklas partizanams

Koordinatės

55°57′17″š. pl. 21°16′34″r. ilg. / 55.954710°š. pl. 21.276023°r. ilg.

Vieta

Kretingos rajono savivaldybė

Seniūnija

Kretingos seniūnija

Aukštis

1,69 m

Naudotas

Pastatytas 2020 m.

Tūbausių paminklas partizanams – tipinis atminimo ženklas Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Širvydo kuopos partizanams atminti. Stovi pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Tūbausiuose (Kretingos seniūnija), 1,75 km į rytus nuo krašto kelio 218 Kretinga–Skuodas , 130 m į pietryčius nuo Tūbausių civilinių kapinių, prie miško kelio.

Paminklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atminimo ženklas tipinis, trikampės stačiasienės Laisvės kolonos su Jogailaičių dvigubo kryžiaus siluetu viršūnėje pavidalo, stambaus grūdėtumo granito, suklijuotas iš dviejų statmenų šlifuotų plokščių, dažytas pilkšvos (betono) spalvos dažais, įtvirtintas į apskritą betoninį cokolį ir įbetonuotas žemėje.

Priekinėje (pietvakarinėje) pusėje iškaltas įgilintas memorialinis užrašas: „TŪBAUSIŲ KAIME / 1948 03 28 / ŽUVO / ŽEMAIČIŲ APYGARDOS / KARDO RINKTINĖS / ŠIRVYDO KUOPOS / PARTIZANAI // PRANCIŠKUS KATKUS / G. 1902 M. / STEPONAS KATKUS / G. 1929 M. // VLADAS NARMONTAS / PAULIUS / G. 1922 M. / SUŽEISTAS MIRĖ / 1948 M. RUGSĖJO MĖN. // RYŠININKAS / JUOZAS PETREIKIS / TAUKENIS / G. 1892 M.“ Tekstas paryškintas juodos spalvos dažais.

Paminklo aukštis – 1,69 m, sienelių plotis – 32,5 cm.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kariuomenės kariai ir MGB Kretingos valsčiaus poskyrio stribai Tūbausių kaime 1948 m. kovo 28 d. apsupo šešių Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Širvydo (Kretingos) kuopos partizanų ir ryšininkų grupę. Per susišaudymą žuvo partizanai Pranciškus Katkus (g. 1902 m.), Steponas Katkus (g. 1929 m.) ir ryšininkas tarp rinktinės ir apygardos štabų Juozas Petreikis–Taukenis (g. 1892 m.).^[1]

Sunkiai sužeistą partizaną Vladą Narmontą–Paulių (g. 1922 m.) iš apsupties prasiveržę kovos draugai išnešė ir paslėpė gydytis pas vietinį partizanų rėmėją.^[2] Pranciškaus Katkaus, Stepono Katkaus ir Juozo Petreikio kūnai buvo parvežti prie Kretingos MGB būstinės, o po kelių dienų sumesti į Akmenos upę.^[3] Jų užkasimo vieta nežinoma. Vladas Narmontas 1948 m. rugsėjo mėn. mirė nuo kraujo užkrėtimo ir slapta palaidotas Kurmaičių kaimo kapinėse.

Partizanų rėmėja, Pranciškaus Katkaus žmona Anastasija Katkienė (1902–1989 m.) po vyro ir sūnaus žūties 1948 m. balandžio 5 d. buvo suimta, kalinta Kretingoje, Karo tribunolo 1948 m. gegužės 11 d. nuteista 25 metams lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo Dubravlage, Mordovija. Paleista 1956 m. gegužės 20 d. tais pačiais metais grįžo į Lietuvą.^[4]

Žuvę partizanai

Pranciškus Katkus, g. 1902 m. Tūbausių k., Kretingos vls., Kretingos apskr. Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Širvydo būrio partizanų ryšininkas. Nuo 1948 m. pavasario – partizanas. Jam (po mirties) 1999 m. rugsėjo 8 d. pripažintas Kario savanorio statusas. Vardas 1992 m. įamžintas Kretingos senųjų kapinių paminkle Kardo rinktinės partizanams atminti, o 2003 m. – Tūbausių šventoriaus kryžiuje kaime žuvusiems partizanams atminti.
Steponas Katkus, g. 1929 m. Tūbausių k., Kretingos vls., Kretingos apskr. Pranciškaus Katkaus sūnus. Jam (po mirties) 1999 m. rugsėjo 8 d. pripažintas Kario savanorio statusas. Vardas 1992 m. įamžintas Kretingos senųjų kapinių paminkle Kardo rinktinės partizanams atminti, o 2003 m. – Tūbausių šventoriaus kryžiuje kaime žuvusiems partizanams atminti.
Vladas Narmontas–Paulius, g. 1922 m. Mosėdyje, Mosėdžio vls., Kretingos apskr. Po karo dirbo Padvarių senelių namuose, užmezgė ryšius su Kardo rinktinės partizanais, tapo Širvydo kuopos nariu. Vardas 2003 m. įamžintas Tūbausių šventoriaus kryžiuje kaime žuvusiems partizanams atminti.
Juozas Petreikis–Jurgis, Taukenis, g. 1891 m. Gyveno Tūbausių k., Kretingos vls., Kretingos apskr. Suimtas 1946 m. gegužės 1 d. Kalintas Klaipėdoje.^[5] Paleistas grįžo į namus, tapo partizanų ryšininku tarp rinktinės ir apygardos štabų. Vardas 1992 m. įamžintas Kretingos senųjų kapinių paminkle Kardo rinktinės partizanams atminti, o 2003 m. – Tūbausių šventoriaus kryžiuje kaime žuvusiems partizanams atminti.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 262. – L. 220. – B. 263. – L. 1. – B. 1243. – L. 69, 77. – B. 1175. – L. 275-275v. – B. 1176. – L. 207. – B. 1178. – L. 69, 77. – Ap. 47, b. 264. – L. 47v-48
Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas: Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos. – Parengė E. Jankauskienė, R. Trimonienė, D. Žygelis. – Vilnius, 2010. – P. 188, Nr. 48-3
↑ Algis Kuklys. Partizanų ryšininkas prisimena... Švyturys – 2002 m. balandžio 6 d.
↑ Julius Kanarskas. Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo. – Klaipėda, 2016. – P. 91, 122-123, 139, 141, 239
↑ 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius, 1993. – Kn. 1. – P. 439
Lietuvos gyventojų genocidas, 1948. – Vilnius, 2007. – T. 3, d. 1 (A-M). – P. 614
↑ Lietuvos gyventojų genocidas, 1944-1947. – Vilnius, 2002. – T. 2, d. 2 (K-S). – P. 748

[1] Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 262. – L. 220. – B. 263. – L. 1. – B. 1243. – L. 69, 77. – B. 1175. – L. 275-275v. – B. 1176. – L. 207. – B. 1178. – L. 69, 77. – Ap. 47, b. 264. – L. 47v-48
Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas: Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos. – Parengė E. Jankauskienė, R. Trimonienė, D. Žygelis. – Vilnius, 2010. – P. 188, Nr. 48-3

[2] Algis Kuklys. Partizanų ryšininkas prisimena... Švyturys – 2002 m. balandžio 6 d.

[3] Julius Kanarskas. Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo. – Klaipėda, 2016. – P. 91, 122-123, 139, 141, 239

[4] 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius, 1993. – Kn. 1. – P. 439
Lietuvos gyventojų genocidas, 1948. – Vilnius, 2007. – T. 3, d. 1 (A-M). – P. 614

[5] Lietuvos gyventojų genocidas, 1944-1947. – Vilnius, 2002. – T. 2, d. 2 (K-S). – P. 748

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]