Tikunai
Tikunai | |
---|---|
Kaldeirano upės tikunai (1865 m.)
| |
Gyventojų skaičius | 47 200[1] |
Populiacija šalyse | Brazilija (2009 m.): 36 377[2] Kolumbija (2011 m.): ~8000 Peru (2007 m.): 6982 |
Kalba (-os) | tikunų, ispanų, portugalų |
Religijos | vietinis tikėjimas, krikščionybė |
Giminingos etninės grupės | karabajai (?) |
Vikiteka: | Tikunai |
Tikunai arba tukunai (Magüta, Tucuna, Tikuna) – indėnų tauta, gyvenanti šiaurės vakarų Amazonijoje: Brazilijoje (Amazonėje), Kolumbijoje (Amazonės dep.) ir Peru (Loreto dep.). Gyvena Kaketos (Isos) žemupio baseine. Populiacija neaiški (~18, 47, 63 tūkst.). Tikunų kalba izoliuota (siejama nebent su mirusia jurių kalba). Taip pat kalba portugališkai, ispaniškai. Išpažįsta tradicinę religiją, krikščionybę (katalikybę, evangelines atšakas).
Tradiciškai tikunai verčiasi lydimine žemdirbyste: augina manijokus, kukurūzus, bananus, batatus ir kt., taip pat žvejoja, kartais medžioja. Seniau vertėsi audimu, keramika. Dabar daugiausia dirba samdiniais.
Tikunai skirstosi į dvi egzogamines brolijas ir keletą patrilinijinių giminių. Santuoka matrilokalinė. Gyvenvietės branduolį sudarydavo moterys. Tikunų būstas stačiakampio arba apskrito plano, dvišlaičiu stogu, dažnai pakeltas ant polių. Tradiciškai vyrai vilki strėnraištį, moterys – trumpą sijoną. Maitinasi manijokų miltų sklindžiais, kepta žuvimi ir mėsa. Patyrė ženklią neindėniškų (vakarietiškų) kultūrų įtaką.
Išlikusi mergaičių iniciacija, kai vyrai su kaukėmis vaidina dvasias.
-
Puošmenys iš plunksnų
-
Kaukė
-
Apeiginiai rūbai
-
Dekoracijos
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998
|