Sorgas
| Sorghum | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Dvispalvis sorgas (Sorghum bicolor) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||
|
Sorgas (Sorghum) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, miglinių (Poaceae) šeimos gentis.
Tik viena rūšis auginama maistui, o kai kurios kitos — pašarams. Visų sorgų sudėtyje yra fenolinių rūgščių, o dažnose — flavonoidų.
Kultūriniai augalai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sorghum bicolor yra pasaulyje plačiai žinomas kaip javas, t. y. svarbi grūdinė kultūra. Tai yra penktasis pagal suvartojimą javas pasaulyje.
Manoma, kad sorgai maistui ir pašarams imtos auginti Jemene ir Sudane. Šiuo metu svarbi žemės ūkyje grūdinė kultūra kaip dvispalvis sorgas (Sorghum bicolor) yra kilusi Etiopijoje. 2000 m. pr. m. e. jos jau buvo auginamos centrinėje Indijoje. Sorgai yra laikomi flavonoido proantocianidino šaltiniu.[1]
Ankstyvose augimo stadijose kai kurios sorgų rūšys gali turėti vandenilio cianido, hordenino ir nitratų, kurie mirtini besiganantiems gyvūnams. Taipogi dėl karščio ar sausros augale gali būti dideli cianido ir nitratų kiekiai vėlyvesnėse augimo stadijose.
Evoliucija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Filogenezė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sorgai yra glaudžiai susiję su kukurūzais PACMAD kladoje ir nutolę nuo javų (kviečiai, miežiai ir kt.), kurie yra BOP kladoje.[2]
| Dalis Miglinių (Poaceae) |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Taksonomija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sorgai priklauso miglinių (Poaceae) šeimai, Panicoideae pošeimiui ir Andropogoneae tribai – kaip ir paprastasis kukurūzas (Zea mays), aukštasis barzdotis (Andropogon gerardi) ir cukranendrė (Saccharum spp.). Yra išskiriamos šios rūšys:[3]
- Alepinis sorgas (Sorghum halepense) – šiaurės Afrika, rytinės Atlanto vandenyno salos, pietų Azija nuo Libano iki Vietnamo; aklimatizuotas rytų Azijoje, Australijoje, Amerikoje
- Blizgusis sorgas (Sorghum nitidum) – rytų Azija, Indijos subkontinentas, pietryčių Azija, Naujoji Gvinėja, Mikronezija
- Dvispalvis sorgas (Sorghum bicolor) – kultivuojamas sorgas; kilęs iš Afrikos Sahelio regijono; plačiai sėjamas atogrąžų ir subtropiniuose regionuose
- Sorghum amplum – šiaurės vakarų Australija
- Sorghum angustum – Kvynslandas
- Sorghum arundinaceum – Afrika, Indijos subkontinentas, Madagaskaras, vakarinės Indijos vandenyno salos
- Sorghum brachypodum – Šiaurės teritorija
- Sorghum bulbosum – Šiaurės teritorija ir vakarinė Australija
- Sorghum burmahicum – Tailandas, Mianmaras
- Sorghum controversum – Indija
- Sorghum ecarinatum – Šiaurės teritorija ir vakarinė Australija
- Sorghum exstans – Šiaurės teritorija, Australija
- Sorghum grande – Šiaurės teritorija, Kvynslandas
- Sorghum interjectum – Šiaurės teritorija ir vakarinė Australija
- Sorghum intrans – Šiaurės teritorija ir vakarinė Australija
- Sorghum laxiflorum – Filipinai, Mažosios Sundos salos, Sulavesis, Naujoji Gvinėja, Šiaurės Australija
- Sorghum leiocladum – Kvynslandas, Naujasis Pietų Velsas, Viktorija
- Sorghum macrospermum – Šiaurės teritorija
- Sorghum matarankense – Šiaurės teritorija ir vakarinė Australija
- Sorghum plumosum – Australija, Naujoji Gvinėja, Indonezija
- Sorghum propinquum – Kinija, Indijos subkontinentas, Pietryčių Azija, Naujoji Gvinėja, Kalėdų sala, Mikronezija, Kuko Salos
- Sorghum purpureosericeum – Sahelio regionas nuo Malio iki Tanzanijos; Jemenas, Omanas, Indija
- Sorghum stipoideum – Šiaurės teritorija ir vakarinė Australija
- Sorghum timorense – Mažosios Sundos salos, Maluku, Naujoji Gvinėja, šiaurės Australija
- Sorghum trichoclada – Meksika, Gvatemala, Hondūras
- Sorghum versicolor – rytų ir pietų Afrika nuo Etiopijos iki Namibijos; Omanas
- Sorghum virgatum – sausringi regionai nuo Senegalo iki Levanto
- Sudaninis sorgas (Sorghum × drummondii) – Sahelio regijonas ir vakarinė Afrika
Septyniolika rūšių kilę iš Australijos,[4][5][6] kai kurių paplitimo arealas tęsiasi iki Afrikos, Azijos, Mezoamerikos ir kai kurių Indijos ir Ramiojo vandenynų salų.[7][8]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Luca, Simon Vlad; Macovei, Irina; Bujor, Alexandra; Miron, Anca; Skalicka-Woźniak, Krystyna; Aprotosoaie, Ana Clara; Trifan, Adriana (2020). „Bioactivity of dietary polyphenols: The role of metabolites“. Critical Reviews in Food Science and Nutrition. 60 (4): 626–659. doi:10.1080/10408398.2018.1546669. PMID 30614249. S2CID 58651581.
- ↑ „The Plant List: Sorghum“. Royal Botanic Gardens Kew and Missouri Botanic Garden. 2013. Nuoroda tikrinta 2017-02-28.
- ↑ Henry, Robert; Furtado, Agnelo; Brozynska, Marta (2016). „Genomics of crop wild relatives: expanding the gene pool for crop improvement“. Plant Biotechnology Journal (anglų). 14 (4): 1070–85. doi:10.1111/pbi.12454. eISSN 1467-7652. ISSN 1467-7644. PMC 11389173. PMID 26311018. S2CID 3402991.
- ↑ Dillon, Sally L.; Lawrence, Peter K.; Henry, Robert J.; Ross, Larry; Price, H. James; Johnston, J. Spencer (2004). „Sorghum laxiflorum and S. macrospermum, the Australian native species most closely related to the cultivated S. bicolor based on ITS1 and ndhF sequence analysis of 28 Sorghum species“. Plant Systematics and Evolution. 249 (3–4): 233–246. Bibcode:2004PSyEv.249..233D. doi:10.1007/s00606-004-0210-7. eISSN 1615-6110. ISSN 0378-2697. S2CID 27363366.
- ↑ Dillon, S. L.; Lawrence, P. K.; Henry, R. J.; Ross, L.; Price, H. J.; Johnston, J. S. (2004). „Sorghum laxiflorum and S. macrospermum, the Australian native species most closely related to the cultivated S. bicolor based on ITS1 and ndhF sequence analysis of 25 Sorghum species“. Plant Systematics and Evolution. 249 (3–4): 233–246. Bibcode:2004PSyEv.249..233D. doi:10.1007/s00606-004-0210-7. ISSN 0378-2697.
- ↑ „Tropicos, Sorghum Moench“. Tropicos. Nuoroda tikrinta 2018-05-31.
- ↑ „Flora of China Vol. 22 Page 600 高粱属 gao liang shu Sorghum Moench, Methodus. 207. 1794“. Efloras. Nuoroda tikrinta 2018-05-31.