Naujoji Ispanija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Virreinato de Nueva España
Naujosios Ispanijos vicekaralystė
Ispanijos imperijos valda
Flag of Cross of Burgundy.svg
1535 – 1822 Flag of Mexico (1821-1823).svg
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of Naujosios Ispanijos vicekaralystė
Teritorijos apie 1795 m.
Sostinė Meksikas
Valdymo forma kolonija
Naujosios Ispanijos vicekaralius
 1535–1549 Antonio de Mendoza
 1789–1794 Juan Vicente de Güemes Pacheco de Padilla
Era Imperializmas
 - Įkūrimas 1535
 - Nepriklausomybė 1822 m.
Valiuta Ispanijos kolonijinis realas

Naujoji Ispanija, Naujosios Ispanijos vicekaralystė (isp. Virreinato de Nueva España; 1535–1822 m.) – Ispanijos kolonijinė valda dabartinės Meksikos, Centrinės Amerikos, Karibų, Okeanijos ir Pietryčių Azijos regionuose.

Raida[taisyti | redaguoti kodą]

Naujoji Ispanija buvo pirmoji iš 4 vicekaralysčių, kurias Ispanija įkūrė Naujajame pasaulyje. Įsteigta 1535 m., iš pradžių apėmė visas žemes į šiaurę nuo Panamos sąsmaukos, priklausančias Ispanijai. Vėliau apėmė ir Kaliforniją. Naujosios Ispanijos karalystei taip pat priskirtos Karibų jūros salos ir Meksikos įlanka, 1565 m. – net ir Filipinai.

Nors vicekaralystė buvo sukurta valdyti didelę teritoriją, tačiau realią valdžią ji turėjo tik tam tikroje Meksikos dalyje, kur vietos gyventojai buvo verčiami priimti krikščionybę, buvo steigiamos švietimo įstaigos, vystoma kalnakasyba ir žemės ūkis. Per pirmus 100 metų Naujosios Ispanijos indėnų skaičius sumažėjo nuo 25 mln. iki 1 mln.

Pirmasis vicekaralius buvo Antonijus Mendosa (Antonio de Mendoza) 15351549, vėliau paskirtas Peru vicekaraliumi. Paskutinis vicekaralius – Chuanas Visentė de Guemesas Pačekas de Padilija (Juan Vicente de Güemes Pacheco de Padilla) 17891794. Naujosios Ispanijos vicekaralystė pažabojo pirmuosius Meksikos nepriklausomybės siekius, tačiau nesuvaldė XIX a. pradžioje kilusio nepriklausomybės judėjimo Centrinėje Amerikoje.

Administraciniai vienetai ir teritorinė kaita[taisyti | redaguoti kodą]

Visa Naujosios Ispanijos teritorija buvo dalinama į karališkasias audiencijas (isp. real audiencia), neretai vadinamas karalystėmis (isp. reyno), kuriose koncentravosi teisminė ir vykdomoji valdžia, arba generalkapitonijas (neretai vienas administracinis vienetas apjungdavo abi funkcijas). Šios buvo dalinamos į provincijas.

Naujosios Ispanijos branduolį sudarė šios audiencijos:

Vicekaralystės administraciniai vienetai 1800 m. (be Filipinų)
Vicekaralystės administraciniai vienetai 1819 m. (be Filipinų)
  • Meksiko karališkoji audiencija – įkurta 1527 m. ir centrinė vicekaralystės audiencija;
  • Gvadalacharos karališkoji audiencija – įkurta kaip Naujosios Galisijos karalystė 1531 m., tačiau vėliau priskirta Naujajai Ispanijai, o 1548 m. čia įkurta atskira audiencija;
  • Gvatemalos karališkoji audiencija – įkurta iš karto po vicekaralystės įkūrimo, t. y. 1536 m., užkariavus majų teritorijas pietuose ir prijungus dalį Panamos audiencijos. Jai buvo priskirtos teritorijos Centrinėje Amerikoje. 1609 m. čia įkurta ir generalkapitonija, kas suteikė Gvatemalai didesnę autonomiją nuo Meksiko;
  • Jukatano generalkapitonija – įkurta 1556 m., užkariavus ir prijungus Jukatano majų kraštus. Kariniais ir administravimo klausimais buvo tiesiogiai atsakinga Ispanijos karaliui, tačiau teisiniais reikalais priklausė Meksikos karališkajai audiencijai;
  • Naujoji Leono karalystė – įkurta 1582 m., užkariavus ir prijungus teritorijas šiaurėje;

Šios audiencijos sudarė centrinę Naujosios Ispanijos dalį. Be jos Naujajai Ispanijai priklausė kitos audiencijos ir generalkapitonijos:

Vicekaralystė 1795 m.

Vicekaraliai[taisyti | redaguoti kodą]

Meksikan-orn.png
Meksikos istorija
Mezoamerika
Meksikos, Jukatano užkariavimas
Naujoji Ispanija
Meksikos nepriklausomybės karas
Pirmoji Respublika
JAV-Meksikos karas
Antroji Imperija
Meksikos revoliucija
Meksikos ekonominis stebuklas
Meksika po Šaltojo karo