Naudotojas:Vaidila/pagrindinis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
.svg){kind=small}
|
Savaitės straipsnis
.jpg) Vilniaus apgultis – 1390 m. rugsėjo 4 – spalio 7 d. vykusios Kryžiuočių ordino remiamo Vytauto vadojaujamų pajėgų ir Vilnių gynusių Lietuvos bei Lenkijos pajėgų kautynės, pasibaigusios Vilniaus Kreivosios pilies sunaikinimu bei kryžiuočių atsitraukimu. Pas kryžiuočius pabėgusį Vytautą remiančios pajėgos 1390 m. dviem dalimis įsiveržė į Lietuvą. Vienai pajėgų daliai vadovavo Vytautas ir Kryžiuočių ordino maršalas, kitai – ordino Livonijos atšakos kariuomenei – ordino magistras, Kryžiuočiai ir jų sąjungininkai per Nemuną persikėlė ties Senuoju Kaunu (lokalizuojamas Nemuno ir Nevėžio santakos apylinkėse). Įsibrovėliai ties Kaunu sumušė besitraukiantį Skirgailos vadovaujamą būrį. Skirgailos vadovaujama Trakų pilies įgula, artėjant kryžiuočių ir jų sąjungininkų kariuomenei, pasitraukė į Vilnių. Rugsėjo 4 d. užpuolikai pasiekė Vilnių. Jono Posilgės teigimu, ordino pajėgų maršalas į Vilnių atplaukė laivu. Jano Dlugošo teigimu, iki 1390 m. dalies Vilniaus pilių komplekso (būtent Aukštutinės pilies) gynyba buvo patikėta Jogailos atsiųstai lenkų įgulai, vadovaujamai Klemenso iš Moskožovo:Vilniuje priešui atremti buvo parengtas ne tik pilių kompleksas, įvairūs ilgalaikiai įtvirtinimai, bet ir paskubomis suręsti lauko fortifikacijos įrenginiai. J. Dlugošo teigimu Lietuvos seniūnas Jaška iš Olešnicos sudegino Vilnių, kad nesuteiktų pagalbos ir prieglaudos ateinančiam priešui, liepė iš kelmų (rąstų?) padaryti medines užtvaras arba kliūtis, kad būtų lengviau priešų neįsileisti į pilį, o miestiečius sukvietė užsidaryti Žemutinėje pilyje. |
liepos 22 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
 NGC 246 (arba Kaukolės ūkas, Caldwell 56) – planetiškasis ūkas, esantis Banginio žvaigždyne. Nuo Žemės šis ūkas nutolęs apytikriai 1600 šviesmečių, objekto regimasis ryškis – 8. NGC 246 ūką 1785 m. atrado anglų astronomas William Herschel. Pro vidutinio dydžio teleskopus šis ūkas atrodo kaip blyškus apvalaus pavidalo šviesos ruožas. Kaip teigiama, palankiausias metas stebėti NGC 246 ūką yra rudenį Šiaurės pusrutulyje ir pavasarį Pietų pusrutulyje. NGC 246 planetiškojo ūko centre yra trys žvaigždės, viena iš jų – baltoji nykštukė. Ji susidarė, kuomet Saulės tipo žvaigždė savo gyvavimo pabaigoje nusimetė išorinius sluoksnius, taip suformuodama planetiškąjį ūką. Ilgą laiką manyta, kad šio ūko centre esama dviejų žvaigždžių, tačiau 2014 m. astronomai ESO VLT teleskopu aptiko ir trečią žvaigždę – blyškią raudonąją nykštukę. Planetiškojo ūko žvaigždės sudaro hierarchinės trinarės žvaigždės sistemą (NGC 246 yra pirmasis žinomas planetiškasis ūkas, kurio centre esama tokios sistemos): baltoji ir raudonoji nykštukės sukasi viena apie kitą, jas skiriantis atstumas yra maždaug 500 kartų didesnis nei atstumas tarp Saulės ir Žemės; apie šią žvaigždžių porą apytikriai 1900 av atstumu skrieja trečioji žvaigždė. Šios savaitės iniciatyva yra galaktikos, spiečiai ir ūkai. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
