Kreivoji pilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kreivoji pilis
3 kříže.jpg
Kreivasis Kalnas

Kreivoji pilis
Koordinatės
54°41′10″ š. pl. 25°17′50″ r. ilg. / 54.68611°š. pl. 25.29722°r. ilg. / 54.68611; 25.29722Koordinatės: 54°41′10″ š. pl. 25°17′50″ r. ilg. / 54.68611°š. pl. 25.29722°r. ilg. / 54.68611; 25.29722
Savivaldybė Vilnius
Seniūnija Senamiesčio seniūnija
Aukštis 163,6 m
Plotas 180x120
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmečio pradžia -
II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1988, 1989, 1991
Tirtas 1933, 1939, 1956, 1989, 1995, 1997 m.

Kreivoji pilis – viena gynybinių Vilniaus pilių, stovėjusi ant vieno iš Vilniaus piliakalnių – kalvos, vadinamos Kreivuoju (Plikuoju) Kalnu, ant kurio dabar stovi Trijų Kryžių paminklas (Vilniaus pilių rezervatas).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1390 m. lapkričio 4 d. Vokiečių ordinas puolė Vilniaus pilis. Puolimui vadovavo ordino maršalas Engelhardas Rabė ir lietuvių kunigaikštis Vytautas, kurį Jogaila buvo nušalinęs nuo valdžios. Žygyje dar dalyvavo Livonijos ordino riteriai,

Vilniaus piliu kulturinis rezervatas.png

karaliaus Henriko Lankasterio sūnus, Derbio (Anglija) grafas Henrikas su 300 riterių. Per šį puolimą buvo sudeginta medinė Kreivoji pilis (lot. curvum castrum), arba Aukščiausioji pilis (orbiste hus), bet Aukštutinė pilis ir Žemutinė pilis neužimtos. Su pilimi buvo sudeginta ir papilio gyvenvietė.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trijų Kryžių paminklas

Kreivasis kalnas (aukštis – 163,6 m) yra į rytus nuo Pilies kalno, Vilnios ir Neries santakoje. 1988-1989 m. ir 1991 m. archeologas Vytautas Daugudis prie Trijų Kryžių ištyrė 317 m² plotą, rado 3 laikotarpių medinių gynybinių sienų liekanas, brūkšniuotos ir žiestos keramikos. Ankstyviausia gynybinė siena, datuojama I tūkstantmečio pradžia, buvo 2 m pločio, sudaryta iš sukaltų 15–20 cm skersmens rąstų, tarpas tarp jų išklotas 10–15 cm skersmens rąsteliais ir užpildytas smulkiais akmenimis. Apie II tūkstantmečio pradžią aikštelės kraštas buvo užpiltas smėlinga žeme, o ant šios žemės paklotas skeltų rąstų klojinys; ant pastarojo iš molio suplūkus iki 3 m aukščio ir iki 12 m pločio pylimą, ant jo buvo pastatyta antroji Kreivojo kalno medinė gynybinė siena. Jai sudegus, gaisravietė užpilta smėlio sluoksniu, suplūktas naujas, iki 4 m aukščio ir 17 m pločio molio pylimas, o ant šio pylimo pastatyta medinė tinkuota siena, datuojama XIV a. pab.

Į šiaurę nuo Kreivojo kalno, jo papėdėje buvusi senovinė gyvenvietė tirta 1933 m., 1939 m., 1956 m., 1989 m., 1995 m., 1997 m. Joje aptikta sudegusių XIV a. medinių rentininių pastatų liekanų, geležinių peilių, raktų ir kitų apyvokos reikmenų, strėlių antgalių, žiestos keramikos, gyvulių kaulų, šlako, grūdų. Manoma, čia gyventa XII a. - XIV a. Šio laikotarpio radinių rasta ir gretimuose Stalo bei Bekešo kalnuose. Po 1390 m. antpuolio Kreivoji pilis ir papėdės gyvenvietė nebeatstatyta.[1]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vytautas Daugudis. Iš Vilniaus miesto praeities, Vilnius, 1993 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kreivoji pilis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 760 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]