Rastenburgo apskritis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Vaizdas Flag_of_Prussia_1892-1918.svg keičiamas Flag_of_Prussia_(1892-1918).svg |
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8 |
||
Eilutė 44: | Eilutė 44: | ||
[[1940 m.]] rugsėjo mėn. apskrityje pastatyta [[Hitleris|Hitlerio]] būstinė „[[Vilko irštva]]“. [[1945 m.]] apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje buvo suformuotas [[Kentšyno pavietas]], kuris nuo [[1999 m.]] įeina į [[Varmijos Mozūrų vaivadija|Varmės–Mozūrų vaivadiją]]. |
[[1940 m.]] rugsėjo mėn. apskrityje pastatyta [[Hitleris|Hitlerio]] būstinė „[[Vilko irštva]]“. [[1945 m.]] apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje buvo suformuotas [[Kentšyno pavietas]], kuris nuo [[1999 m.]] įeina į [[Varmijos Mozūrų vaivadija|Varmės–Mozūrų vaivadiją]]. |
||
== Gyventojai <ref>[http://www.geschichte-on-demand.de/mohrungen.html Rinkimų istorija]</ref> == |
== Gyventojai <ref>[http://www.geschichte-on-demand.de/mohrungen.html Rinkimų istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110611063102/http://geschichte-on-demand.de/mohrungen.html |date=2011-06-11 }}</ref> == |
||
{{dem|kolon=6|till=60000|inc=10000|incmin=10000 |
{{dem|kolon=6|till=60000|inc=10000|incmin=10000 |
Dabartinė 06:14, 8 vasario 2021 versija
Rastenburgo apskritis Landkreis Rastenburg | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m. | ||||
Administracinis centras | Rastenburgas (Raistpilis) | |||
1818-1945 | Karaliaučiaus apygarda | |||
Gyventojų | 46 142 (1900), 47 197 (1910), 53 860 (1939) | |||
Plotas | 874,68 km² (1900) |
Rastenburgo apskritis (vok. Landkreis Rastenburg) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą. Centras – Rastenburgas (Raistpilis).
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rastenburgo apskritis apėmė centrinę Rytų Prūsijos provincijos dalį vakarinėje Bartoje, ribojosi su Bartuvos (Frydlando), Girdavos, Unguros (Angerburgo), Lėciaus, Zensburgo ir Rešliaus apskritimis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1818 m. reorganizuojant krašto valdymą apskričiai priskirta 14 parapijų. Rastenburge įkurta Landrato įstaiga. 1819 m. 3 parapijos atiteko Girdavos apskričiai, 4 – Frydlando apskričiai. 1945 m. apskričiai priklausė miestai: Rastenburgas, Bartėnai, Drengfurtas ir 76 savivaldybės.
1940 m. rugsėjo mėn. apskrityje pastatyta Hitlerio būstinė „Vilko irštva“. 1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje buvo suformuotas Kentšyno pavietas, kuris nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.
Gyventojai [1][redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m. | |||||||
1890 m. | 1900 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1933 m. | 1939 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
43 330 | 46 142 | 47 197 | 52 277 | 52 640 | 53 860 | ||
|
Gyventojai pagal tikėjimą
Metai | Viso gyventojų | Evangelikai | Katalikai | Judėjai |
1890 | 43330 | 2280 | 188 | |
1900 | 46142 | 42779 | 3060 | |
1910 | 47197 | 43262 | 3587 | |
1925 | 52277 | 47982 | 3896 | 142 |
1933 | 52640 | 47935 | 4411 | 117 |
1939 | 53860 | 48187 | 4782 | 39 |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2011-06-11 iš Wayback Machine projekto.