Juozas Ambrazevičius-Brazaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

17:28, 10 vasario 2013 versija

Juozas Ambrazevičius-Brazaitis
Gimė	1903 m. gruodžio 9 d. Trakiškiai, Marijampolės valsčius
Mirė	1974 m. lapkričio 28 d. (70 metų) South Orange, Naujasis Džersis
Tėvas	Simonas Ambrazevičius
Motina	Jieva Maurukaitė
Sutuoktinis (-ė)	Vlada Proščiūnaitė-Brazaitienė
Vaikai	Marija Brazaitytė-Martel

Veikla	literatūrologas, pedagogas, rezistentas

Alma mater	1927 m. Lietuvos universitetas

Juozas Ambrazevičius-Brazaitis (1903 m. gruodžio 9 d. Trakiškiuose, Marijampolės valsčius – 1974 m. lapkričio 28 d. South Orange, Naujasis Džersis, JAV) – Lietuvos literatūrologas, pedagogas, antinacistinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, visuomenės veikėjas. 1941 m. birželio sukilime ėjo Lietuvos laikinosios vyriausybės ministro pirmininko pareigas.

Mokslai

Gimė ūkininkų šeimoje. 1916 m. įstojo į Marijampolės gimnaziją. Gimnazijoje dalyvavo moksleivių ateitininkų veikloje. Baigęs gimnaziją 1922 m. įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. Studijuodamas dirbo laikraščio „Lietuva“ redakcijoje, dalyvavo studentų ateitininkų veikloje. Diplominio darbo tema pasirinko Vaižganto kūrybą. 1927 m. gruodžio mėn. su pagyrimu baigė universitetą. 1927–1943 m. „Aušros“ mergaičių gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas. 1934–1943 m. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Visuotinės literatūros istorijos katedros vyresnysis asistentas. ^[1]

1931–1932 m. tobulino žinias Bonos universitete. Šiuo laikotarpiu paskelbė keletą savo studijų. Iš pradžių vienas, o vėliau drauge su kitais parengė literatūros teorijos, lietuvių literatūros ir pasaulio literatūros vadovėlius gimnazijoms. Drauge dalyvavo ateitininkų sendraugių veikloje rūpindamasis visuomenės ugdymo problemomis.

Priešinosi Lietuvos prezidento Antano Smetonos autoritariniam režimui. 1936 m. buvo vienas pagrindinių Naujojoje Romuvoje paskelbtos deklaracijos „Į organišką valstybę“ organizatorių. Deklaracija to meto spaudoje sukėlė aštrią diskusiją dėl valstybinės santvarkos ir valdymo principų. ^[2] Jos teiginiai tapo svarbiu „jaunųjų katalikų“ grupės identifikaciniu požymiu. Dalyvavo steigiant ir redaguojant dienraštį „XX amžius“ 1936–1940 m. dirbo laikraščio redakcijoje. 1938–1940 m. Tautosakos komisijos prie LR Švietimo ministerijos narys.

Laikinosios vyriausybės vadovas

1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą kaip LAF patariamosios grupės narys, buvo numatytas švietimo ministru Laikinojoje vyriausybėje ir pradėjo rengti švietimo sistemos atkūrimo planus. Birželio sukilimo metu gavo Laikinosios vyriausybės Ministro pirmininko pareigas ir sėkmingai jas vykdė. ^[3]

Pogrindžio veikla

Sustabdžius Laikinosios vyriausybės veiklą, 1941 m. spalio mėn. įkūrė pogrindinę antinacistinio pasipriešinimo organizaciją Lietuvių frontas (LF) su kariniu padaliniu „Kęstutis“ ir jai vadovaudamas vykdė gerai subalansuotą tautos išteklių išsaugojimo politiką, tobulesnės demokratijos koncepcijos kūrimą ateities Lietuvai ir koordinavo valstybės atkūrimo pastangas. Šiam tikslui J. Ambrazevičiaus iniciatyva buvo įsteigta Tautos Taryba. 1943 m. įsikūrus VLIK'ui, vadovavo politiniam VLIK’o komitetui.

1941–1943 m. VDU Filosofijos fakulteto ekstraordinarinis profesorius. 1942–1944 m. bendradarbiavo antinaciniame pogrindiniame laikraštyje „Į Laisvę“.

1944 m. gegužės-birželio mėnesiais Gestapas suėmė dalį VLIK-o žmonių. Vengdamas suėmimo, J. Ambrazevičius pakeitė dokumentus ir toliau jau gyveno ir veikė Juozo Brazaičio pavarde. Tais pačiais metais, gresiant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į Vokietiją.

Išeivijoje

Vokietijoje toliau tęsė kovą už tautos teises. 1946–1951 m. dirbo VLIK-o Tarybų tarnyboje. Nesutarus dėl VLIK-o veiklos principų, 1952 m. persikėlė į JAV, 1952–1974 m. dirbo laikraščio „Darbininkas“ redakcijoje, 1953–1960 m. redagavo žurnalą „Į laisvę“. KGB jį persekiojo iki pat jo mirties. ^[4] Palaidotas Putnamo vienuolyno kapinėse (Konektikuto valstija). ^[5] 2012 m. gegužės 20 d. palaikai perlaidojami Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje.

Kūryba

1930 m. paskelbė pirmąją literatūros mokslo studiją, išleido vadovėlį „Literatūros teorija“.

1930–1940 m. išspausdino apie 35 studijinius straipsnius „Židinys“, „Naujoji Romuva“, „Tiesos kelias“, „Athenaeum“, po vieną straipsnį lenkų, latvių ir estų leidiniuose ir kt.

Išleido studiją „Vaižgantas“ (1936 m.), straipsnių rinkinį „Lietuvių rašytojai“ (1938 m.). Parengė monografiją apie Maironį, keletą lietuvių literatūros klasikų kūrinių leidimų: Vinco Pietario pasakų „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1930 m.), romano „Algimantas“ (1940 m.), Lazdynų Pelėdos apysakos „Klaida“ (1939 m.), Maironio „Pavasario balsų“ VII–IX leidimus (1940–1944 m.), Adomo Dambrausko-Jakšto laiškų Juozui Tumui-Vaižgantui rinkinį, naują Kristijono Donelaičio „Metų“ leidimą.

Gyvendamas JAV parašė knygą „Vienui vieni“, suredagavo ir papildė Juozo Lukšos-Daumanto knygos „Partizanai“ antrą leidimą (1960 m.), išleido kelias knygas vokiečių kalba. ^[6]^[7]

Įvertinimas

2009 m. Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius (po mirties) ^[8]

Atminimo įamžinimas

1994 m. gruodžio 9 d. Kauno Panemunės mikrorajono gatvė pavadinta J. Ambrazevičiaus-Brazaičio vardu.
2007 m. birželio 22 d. VDU Humanitarinių mokslų fakultete (K. Donelaičio g. 52) profesoriaus vardu pavadinta 608-oji auditorija.
2009 m. birželio 20 d. VDU (K. Donelaičio 52) II a. vestibiulyje atidengti bareljefai ir atminimo lenta (skulpt. Stasys Žirgulis). ^[9]

Šaltiniai

Literatūra

Juozas Brazaitis-Ambrazevičius – literatūrologas: mokslinės konferencijos, skirtos J. Brazaičio-Ambrazevičiaus 100-osioms gimimo metinėms, pranešimai (sud. Ramutis Karmalavičius). – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005. – 147 p. – ISBN 9955-475-99-4
Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai… (sud. Rokas Subačius). – Vilnius: Mintis, 2005. – 443 p.: iliustr. – ISBN 5-417-00887-7 – 99-113 p.

Nuorodos

http://brazaitis.litua.com/wiki/Juozas_Ambrazevičius-Brazaitis

[1] Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 71 psl.

[jegelevicius-2] „Sigitas Jegelevičius. Parlamentarizmo idėja antinacinio pasipriešinimo kontekste“. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 2 d..

[3] J. Ambrazevičius apie Birželio sukilimą, 2006-06-21

[4] Medžiojo iki mirties // Lietuvos žinios, 2011-06-23

[5] Gyvenęs tik Lietuvai // XXI amžius, 2003-12-10, Nr. 94 (1198)

[6] ttp://www.culture.lt/lmenas/?st_id=15075

[7] ttp://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&ID=332&-find=

[8] ttp://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=348038

[9] ttp://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=AMBRAZEVI%C8IUS-BRAZAITIS%20JUOZAS

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

@@ Eilutė 19: / Eilutė 19: @@
 | pareigos =
 | išsilavinimas =
-| alma_mater = [[1927]] m. [[Lietuvos universitetas]]
+| alma_mater = [[1927]] m. [[Lietuvos universitetas]]
 | žinomas =
 | apdovanojimai =
@@ Eilutė 26: / Eilutė 26: @@
 }}
-'''Juozas Ambrazevičius-Brazaitis''' ([[1903]] m. [[gruodžio 9]] d. [[Trakiškiai|Trakiškiuose]], [[Marijampolės valsčius]] – [[1974]] m. [[lapkričio 28]] d. South Orange, [[Naujasis Džersis]], [[JAV]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] literatūrologas, pedagogas, antinacistinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, visuomenės veikėjas. [[1941 m. birželio sukilimas | 1941 m. birželio sukilime ėjo Lietuvos laikinosios vyriausybės ministro pirmininko pareigas.]]
+'''Juozas Ambrazevičius-Brazaitis''' ([[1903]] m. [[gruodžio 9]] d. [[Trakiškiai|Trakiškiuose]], [[Marijampolės valsčius]] – [[1974]] m. [[lapkričio 28]] d. South Orange, [[Naujasis Džersis]], [[JAV]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] literatūrologas, pedagogas, antinacistinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, visuomenės veikėjas. [[1941 m. birželio sukilimas | 1941 m. birželio sukilime]] ėjo [[Lietuvos laikinoji vyriausybė|Lietuvos laikinosios vyriausybės]] ministro pirmininko pareigas.
 == Mokslai ==
-Gimė ūkininkų šeimoje. [[1916]] m. įstojo į [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnaziją]]. Gimnazijoje dalyvavo moksleivių [[Ateitininkai|ateitininkų]] veikloje. Baigęs gimnaziją [[1922]] m. įstojo į [[VDU|Lietuvos universiteto]] Teologijos-filosofijos fakultetą. Studijuodamas dirbo laikraščio [[Lietuva (dienraštis)|„Lietuva“]] redakcijoje, dalyvavo studentų ateitininkų veikloje. Diplominio darbo tema pasirinko [[Vaižgantas|Vaižganto]] kūrybą. [[1927]] m. gruodžio mėn. su pagyrimu baigė universitetą. 1927–[[1943]] m. [[Kauno Maironio universitetinė gimnazija|„Aušros“ mergaičių gimnazijos]] lietuvių kalbos mokytojas. [[1934]]–1943 m. [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] (VDU) Visuotinės literatūros istorijos katedros vyresnysis asistentas. <ref>{{ŽE|71}}</ref>
+Gimė ūkininkų šeimoje. [[1916]] m. įstojo į [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnaziją]]. Gimnazijoje dalyvavo moksleivių [[Ateitininkai|ateitininkų]] veikloje. Baigęs gimnaziją [[1922]] m. įstojo į [[VDU|Lietuvos universiteto]] Teologijos-filosofijos fakultetą. Studijuodamas dirbo laikraščio [[Lietuva (dienraštis)|„Lietuva“]] redakcijoje, dalyvavo studentų ateitininkų veikloje. Diplominio darbo tema pasirinko [[Vaižgantas|Vaižganto]] kūrybą. [[1927]] m. gruodžio mėn. su pagyrimu baigė universitetą. 1927–[[1943]] m. [[Kauno Maironio universitetinė gimnazija|„Aušros“ mergaičių gimnazijos]] lietuvių kalbos mokytojas. [[1934]]–1943 m. [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] (VDU) Visuotinės literatūros istorijos katedros vyresnysis asistentas. <ref>{{ŽE|71}}</ref>
-[[1931]]–[[1932]] m. tobulino žinias [[Bonos universitetas|Bonos universitete]]. Šiuo laikotarpiu paskelbė keletą savo studijų. Iš pradžių vienas, o vėliau drauge su kitais parengė literatūros teorijos, lietuvių literatūros ir pasaulio literatūros vadovėlius gimnazijoms. Drauge dalyvavo ateitininkų sendraugių veikloje rūpindamasis visuomenės ugdymo problemomis.
+[[1931]]–[[1932]] m. tobulino žinias [[Bonos universitetas|Bonos universitete]]. Šiuo laikotarpiu paskelbė keletą savo studijų. Iš pradžių vienas, o vėliau drauge su kitais parengė literatūros teorijos, lietuvių literatūros ir pasaulio literatūros vadovėlius gimnazijoms. Drauge dalyvavo ateitininkų sendraugių veikloje rūpindamasis visuomenės ugdymo problemomis.
-Priešinosi Lietuvos prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] autoritariniam režimui. [[1936]] m. buvo vienas pagrindinių [[Naujoji Romuva|Naujojoje Romuvoje]] paskelbtos deklaracijos „Į organišką valstybę“ organizatorių.  Deklaracija to meto spaudoje sukėlė aštrią diskusiją dėl valstybinės santvarkos ir valdymo principų. <ref name="jegelevicius">{{cite web|url=http://www.parlamentostudijos.lt/Nr3/Istorija_Jegelevicius.htm |title=Sigitas Jegelevičius. Parlamentarizmo idėja antinacinio pasipriešinimo kontekste. |accessdate=2012 m. spalio 2 d.}}</ref> Jos teiginiai tapo svarbiu „jaunųjų katalikų“ grupės identifikaciniu požymiu. Dalyvavo steigiant ir redaguojant dienraštį [[XX amžius (laikraštis)|„XX amžius“]] 1936–[[1940]] m. dirbo laikraščio redakcijoje. [[1938]]–1940 m. Tautosakos komisijos prie LR Švietimo ministerijos narys.
+Priešinosi Lietuvos prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] autoritariniam režimui. [[1936]] m. buvo vienas pagrindinių [[Naujoji Romuva|Naujojoje Romuvoje]] paskelbtos deklaracijos „Į organišką valstybę“ organizatorių.  Deklaracija to meto spaudoje sukėlė aštrią diskusiją dėl valstybinės santvarkos ir valdymo principų. <ref name="jegelevicius">{{cite web|url=http://www.parlamentostudijos.lt/Nr3/Istorija_Jegelevicius.htm |title=Sigitas Jegelevičius. Parlamentarizmo idėja antinacinio pasipriešinimo kontekste. |accessdate=2012 m. spalio 2 d.}}</ref> Jos teiginiai tapo svarbiu „jaunųjų katalikų“ grupės identifikaciniu požymiu. Dalyvavo steigiant ir redaguojant dienraštį [[XX amžius (laikraštis)|„XX amžius“]] 1936–[[1940]] m. dirbo laikraščio redakcijoje. [[1938]]–1940 m. Tautosakos komisijos prie LR Švietimo ministerijos narys.
 ==Laikinosios vyriausybės vadovas==
- m. prasidėjus sovietinei okupacijai įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą kaip [[LAF]] patariamosios grupės narys, buvo numatytas švietimo ministru Laikinojoje vyriausybėje ir pradėjo rengti švietimo sistemos atkūrimo planus. [[1941 m. birželio sukilimas|Birželio sukilimo]] metu gavo Laikinosios vyriausybės Ministro pirmininko pareigas ir sėkmingai jas vykdė. <ref>[http://xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20060621/4-1.html J. Ambrazevičius apie Birželio sukilimą, 2006-06-21]</ref>
+m. prasidėjus sovietinei okupacijai įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą kaip [[LAF]] patariamosios grupės narys, buvo numatytas švietimo ministru Laikinojoje vyriausybėje ir pradėjo rengti švietimo sistemos atkūrimo planus. [[1941 m. birželio sukilimas|Birželio sukilimo]] metu gavo Laikinosios vyriausybės Ministro pirmininko pareigas ir sėkmingai jas vykdė. <ref>[http://xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20060621/4-1.html J. Ambrazevičius apie Birželio sukilimą, 2006-06-21]</ref>
 ==Pogrindžio veikla==
-Sustabdžius Laikinosios vyriausybės veiklą, [[1941]] m. spalio mėn. įkūrė pogrindinę antinacistinio pasipriešinimo organizaciją [[Lietuvių frontas]] (LF) su kariniu padaliniu „Kęstutis“ ir jai vadovaudamas vykdė gerai subalansuotą tautos išteklių išsaugojimo politiką, tobulesnės demokratijos koncepcijos kūrimą ateities Lietuvai ir koordinavo valstybės atkūrimo pastangas. Šiam tikslui J. Ambrazevičiaus iniciatyva buvo įsteigta Tautos Taryba. 1943 m. įsikūrus [[VLIK]]'ui, vadovavo politiniam VLIK’o komitetui.
+Sustabdžius Laikinosios vyriausybės veiklą, [[1941]] m. spalio mėn. įkūrė pogrindinę antinacistinio pasipriešinimo organizaciją [[Lietuvių frontas]] (LF) su kariniu padaliniu „Kęstutis“ ir jai vadovaudamas vykdė gerai subalansuotą tautos išteklių išsaugojimo politiką, tobulesnės demokratijos koncepcijos kūrimą ateities Lietuvai ir koordinavo valstybės atkūrimo pastangas. Šiam tikslui J. Ambrazevičiaus iniciatyva buvo įsteigta Tautos Taryba. 1943 m. įsikūrus [[VLIK]]'ui, vadovavo politiniam VLIK’o komitetui.
-–1943 m. VDU Filosofijos fakulteto ekstraordinarinis profesorius. [[1942]]–[[1944]] m. bendradarbiavo antinaciniame pogrindiniame laikraštyje „[[Į Laisvę]]“.
+–1943 m. VDU Filosofijos fakulteto ekstraordinarinis profesorius. [[1942]]–[[1944]] m. bendradarbiavo antinaciniame pogrindiniame laikraštyje „[[Į Laisvę]]“.
- m. gegužės-birželio mėnesiais [[Gestapas]] suėmė dalį VLIK-o žmonių. Vengdamas suėmimo, J. Ambrazevičius pakeitė dokumentus ir toliau jau gyveno ir veikė Juozo Brazaičio pavarde. Tais pačiais metais, gresiant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]].
+m. gegužės-birželio mėnesiais [[Gestapas]] suėmė dalį VLIK-o žmonių. Vengdamas suėmimo, J. Ambrazevičius pakeitė dokumentus ir toliau jau gyveno ir veikė Juozo Brazaičio pavarde. Tais pačiais metais, gresiant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]].
 ==Išeivijoje==
-Vokietijoje toliau tęsė kovą už tautos teises. [[1946]]–[[1951]] m. dirbo VLIK-o Tarybų tarnyboje. Nesutarus dėl VLIK-o veiklos principų, [[1952]] m. persikėlė į JAV, 1952–[[1974]] m. dirbo laikraščio [[Darbininkas (Niujorkas)|„Darbininkas“]] redakcijoje, [[1953]]–[[1960]] m. redagavo žurnalą [[Į laisvę (žurnalas)|„Į laisvę“]]. [[KGB]] jį persekiojo iki pat jo mirties. <ref>[http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/Medziojo-iki-mirties Medžiojo iki mirties // Lietuvos žinios, 2011-06-23]</ref> Palaidotas Putnamo vienuolyno kapinėse ([[Konektikuto valstija]]). <ref>[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20031210/zvil_03.html Gyvenęs tik Lietuvai // XXI amžius, 2003-12-10, Nr. 94 (1198)]</ref> [[2012]] m. [[gegužės 20]] d. palaikai perlaidojami [[Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčia|Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios]] šventoriuje.
+Vokietijoje toliau tęsė kovą už tautos teises. [[1946]]–[[1951]] m. dirbo VLIK-o Tarybų tarnyboje. Nesutarus dėl VLIK-o veiklos principų, [[1952]] m. persikėlė į JAV, 1952–[[1974]] m. dirbo laikraščio [[Darbininkas (Niujorkas)|„Darbininkas“]] redakcijoje, [[1953]]–[[1960]] m. redagavo žurnalą [[Į laisvę (žurnalas)|„Į laisvę“]]. [[KGB]] jį persekiojo iki pat jo mirties. <ref>[http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/Medziojo-iki-mirties Medžiojo iki mirties // Lietuvos žinios, 2011-06-23]</ref> Palaidotas Putnamo vienuolyno kapinėse ([[Konektikuto valstija]]). <ref>[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20031210/zvil_03.html Gyvenęs tik Lietuvai // XXI amžius, 2003-12-10, Nr. 94 (1198)]</ref> [[2012]] m. [[gegužės 20]] d. palaikai perlaidojami [[Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčia|Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios]] šventoriuje.
 == Kūryba ==
-[[1930]] m. paskelbė pirmąją literatūros mokslo studiją, išleido vadovėlį „Literatūros teorija“.
+[[1930]] m. paskelbė pirmąją literatūros mokslo studiją, išleido vadovėlį „Literatūros teorija“.
-–1940 m. išspausdino apie 35 studijinius straipsnius [[Židinys (žurnalas)|„Židinys“]], „[[Naujoji Romuva]]“, „[[Tiesos kelias]]“, [[Athenaeum (Kaunas)|„Athenaeum“]], po vieną straipsnį lenkų, latvių ir estų leidiniuose ir kt.
+–1940 m. išspausdino apie 35 studijinius straipsnius [[Židinys (žurnalas)|„Židinys“]], „[[Naujoji Romuva]]“, „[[Tiesos kelias]]“, [[Athenaeum (Kaunas)|„Athenaeum“]], po vieną straipsnį lenkų, latvių ir estų leidiniuose ir kt.
-Išleido studiją „Vaižgantas“ (1936 m.), straipsnių rinkinį „Lietuvių rašytojai“ (1938 m.). Parengė monografiją apie [[Maironis|Maironį]], keletą lietuvių literatūros klasikų kūrinių leidimų: [[Vincas Pietaris|Vinco Pietario]] pasakų „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1930 m.), romano „Algimantas“ (1940 m.), [[Lazdynų Pelėda|Lazdynų Pelėdos]] apysakos „Klaida“ ([[1939]] m.), Maironio „Pavasario balsų“ VII–IX leidimus (1940–1944 m.), [[Adomas Dambrauskas-Jakštas|Adomo Dambrausko-Jakšto]] laiškų Juozui Tumui-Vaižgantui rinkinį, naują [[Kristijonas Donelaitis|Kristijono Donelaičio]] „Metų“ leidimą.
+Išleido studiją „Vaižgantas“ (1936 m.), straipsnių rinkinį „Lietuvių rašytojai“ (1938 m.). Parengė monografiją apie [[Maironis|Maironį]], keletą lietuvių literatūros klasikų kūrinių leidimų: [[Vincas Pietaris|Vinco Pietario]] pasakų „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1930 m.), romano „Algimantas“ (1940 m.), [[Lazdynų Pelėda|Lazdynų Pelėdos]] apysakos „Klaida“ ([[1939]] m.), Maironio „Pavasario balsų“ VII–IX leidimus (1940–1944 m.), [[Adomas Dambrauskas-Jakštas|Adomo Dambrausko-Jakšto]] laiškų Juozui Tumui-Vaižgantui rinkinį, naują [[Kristijonas Donelaitis|Kristijono Donelaičio]] „Metų“ leidimą.
-Gyvendamas JAV parašė knygą „Vienui vieni“, suredagavo ir papildė [[Juozas Lukša-Daumantas|Juozo Lukšos-Daumanto]] knygos „Partizanai“ antrą leidimą ([[1960]] m.), išleido kelias knygas vokiečių kalba. <ref>http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=15075</ref><ref>http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&ID=332&-find=</ref>
+Gyvendamas JAV parašė knygą „Vienui vieni“, suredagavo ir papildė [[Juozas Lukša-Daumantas|Juozo Lukšos-Daumanto]] knygos „Partizanai“ antrą leidimą ([[1960]] m.), išleido kelias knygas vokiečių kalba. <ref>http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=15075</ref><ref>http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&ID=332&-find=</ref>
 == Įvertinimas ==
-* [[2009]] m. [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius]] (po mirties) <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=348038</ref>
+* [[2009]] m. [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius]] (po mirties) <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=348038</ref>
 == Atminimo įamžinimas ==
-* [[1994]] m. [[gruodžio 9]] d. Kauno [[Panemunė (Kaunas)|Panemunės]] mikrorajono gatvė pavadinta J. Ambrazevičiaus-Brazaičio vardu.
+* [[1994]] m. [[gruodžio 9]] d. Kauno [[Panemunė (Kaunas)|Panemunės]] mikrorajono gatvė pavadinta J. Ambrazevičiaus-Brazaičio vardu.
-* [[2007]] m. [[birželio 22]] d. VDU Humanitarinių mokslų fakultete (K. Donelaičio g. 52) profesoriaus vardu pavadinta 608-oji auditorija.
+* [[2007]] m. [[birželio 22]] d. VDU Humanitarinių mokslų fakultete (K. Donelaičio g. 52) profesoriaus vardu pavadinta 608-oji auditorija.
-* [[2009]] m. [[birželio 20]] d. VDU (K. Donelaičio 52) II a. vestibiulyje atidengti bareljefai ir atminimo lenta (skulpt. [[Stasys Žirgulis]]). <ref>http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=AMBRAZEVI%C8IUS-BRAZAITIS%20JUOZAS</ref>
+* [[2009]] m. [[birželio 20]] d. VDU (K. Donelaičio 52) II a. vestibiulyje atidengti bareljefai ir atminimo lenta (skulpt. [[Stasys Žirgulis]]). <ref>http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=AMBRAZEVI%C8IUS-BRAZAITIS%20JUOZAS</ref>
 == Šaltiniai ==
@@ Eilutė 74: / Eilutė 74: @@
 == Literatūra ==
-* Juozas Brazaitis-Ambrazevičius – literatūrologas: mokslinės konferencijos, skirtos J. Brazaičio-Ambrazevičiaus 100-osioms gimimo metinėms, pranešimai (sud. [[Ramutis Karmalavičius]]). – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005. – 147 p. – ISBN 9955-475-99-4
+* Juozas Brazaitis-Ambrazevičius – literatūrologas: mokslinės konferencijos, skirtos J. Brazaičio-Ambrazevičiaus 100-osioms gimimo metinėms, pranešimai (sud. [[Ramutis Karmalavičius]]). – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005. – 147 p. – ISBN 9955-475-99-4
-* Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai… (sud. Rokas Subačius). – Vilnius: Mintis, 2005. – 443 p.: iliustr. – ISBN 5-417-00887-7 – 99-113 p.
+* Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai… (sud. Rokas Subačius). – Vilnius: Mintis, 2005. – 443 p.: iliustr. – ISBN 5-417-00887-7 – 99-113 p.
 == Nuorodos ==