Stasys Pundzevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Stasys Pundzevičius
Generolas Stasys Pundzevičius.jpg
Visas vardas: Stanislovas Lionginas Pundzevičius
Gimė: 1893 m. rugsėjo 2 d.
Laibiškiai, Skapiškio valsčius
Mirė: 1980 m. spalio 20 d. (87 metai)
Niujorkas
Tėvas: Juozapas Pundzevičius
Motina: Grasilda Pundzevičienė
Sutuoktinis(-ė): Teofilija Ona Chmieliauskaitė-Pundzevičienė (1990.04.27-1966.12.06)
Vaikai:

Rimantas (1928–2003)

Veikla: Lietuvos karinis veikėjas
Pareigos: Gen. št. divizijos generolas, Aviacijos viršininkas

Stasys Pundzevičius (1893 m. rugsėjo 2 d. Laibiškiai, dab. Kupiškio raj. – 1980 m. spalio 20 d. Niujorkas) – Lietuvos karinis veikėjas, divizijos generolas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1913 m. baigęs Panevėžio realinę mokyklą, 1913-1915 m. studijavo Kijevo komercijos institute. 1916 m. mobilizuotas ir pasiųstas į Orenburgo karo mokyklą, kurią baigęs, tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės pulkuose, dalyvavo I pasaulinio karo kovose Šiaurės fronte. 1918 m. pateko į vokiečių nelaisvę.

1918 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1919 m. pradžios tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Dalyvavo kovose su bolševikais ir bermontininkais. 1919–1920 m. Pirmosios brigados vado Prano Liatuko, vėliau Pirmosios divizijos vado Kazio Ladigos adjutantas. 1920 m. perėjo dirbti į krašto apsaugos ministro kanceliariją. 1921–1922 m. Ketvirtosios pėstininkų divizijos štabo viršininkas. 1922 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus.[1] 1922 m. Vyriausiojo štabo Operacijų skyriaus viršininkas. 1923–1925 m. mokėsi Čekoslovakijos karo akademijoje. 1925–1927 m. Penktojo pėstininkų pulko vadas. Be to, Lietuvos karininkų Ramovės seniūnų tarybos narys, Karo mokslo draugijos centro tarybos narys.

S. Pundzevičiaus tėvų sodybos Laibiškiuose nuotrauka, daryta iš lėktuvo 1929 m. Šaltinis: metraštis "Plieno sparnai", 1929 m. (c) William Farmer

1927–1934 m. Lietuvos karo aviacijos viršininkas. Jam vadovaujant 1928–1929 m. Lietuvos karines oro pajėgas papildė 15 modernių itališkų naikintuvų „Fiat“ ir 20 lengvųjų bombonešių „Ansaldo“ bei pirmieji Antano Gustaičio sukonstruoti lėktuvai ANBO-3 ir ANBO-4. Suformuotos dvi naujos eskadrilės, įrengtas Zoknių aerodromas prie Šiaulių.

1935 m. paskirtas Antrosios divizijos vadu, kartu ir Kauno įgulos viršininkas. Vėliau Trečiosios pėstininkų divizijos štabo viršininkas Šiauliuose, nuo 1935 m. rugpjūčio mėn. Pirmosios pėstininkų divizijos vadas Panevėžyje. 1935 m. brigados generolas, nuo 1938 m. divizijos generolas. Nuo 1939 m. balandžio 1 d. iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas.

1939 m. spalio 18 d. kartu su Lietuvos kariuomenės vadu generolu S. Raštikiu pasirašė Kariuomenės vado įsakymą Nr. 42 dėl Lietuvos karių įžengimo į Vilnių.

TSRS okupavus Lietuvą, 1940 m. gruodžio 16 d. iš kariuomenės atleistas. Buvo sekamas NKVD. Prasidėjus Birželio sukilimui, nuo 1941 m. birželio 24 d. krašto gynybos tarybos narys. 1944 m. su šeima per Vieną pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. apsigyveno JAV, Niujorke. Emigracijoje visą laiką pagrinde pradirbo sodininku ir slaugė sergančią žmoną. 1947-1955 m. buvo paieškomas KGB.

Mokėjo lietuvių, rusų, lenkų, čekų, vokiečių, prancūzų ir anglų kalbas.

Mirė 1980 m. spalio 20 d. Niujorke, Great Neck. Kartu su žmona palaidotas Saint Charles kapinėse Niujorke.

Generolo S. Pundzevičiaus paties rašytas savo gyvenimo aprašymas (CV) JAV:

Kariuomenės vado įsakymas Nr. 42 Dėl Lietuvos kariuomenės įžengimo į Vilnių.

Generolo S. Pundzevičiaus 1953-09-21 liudijimas JAV Kongreso House Baltic Committee dėl Lietuvos okupacijos aplinkybių:


Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bonifacas UlevičiusStasys Pundzevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 158 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka