Zigmantas Sierakauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Zigmantas Sierakauskas
Sierakauskai
Herbas „Sierakowscy“
Herbas „Sierakowscy“
Gimė 1826 m. gegužės 30 d.
Lisuvas, Lucko apskritis, Voluinės gubernija
Mirė 1863 m. birželio 15 d. (37 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Vilniaus Rasų kapinių koplyčioje[1]
Tėvas Ignatijus Sierakauskas
Motina Fortunata Moravskytė
Sutuoktinis (-ė) Apolonija Dalevskytė – Sierakauskienė
Vikiteka Zigmantas Sierakauskas

Zigmantas Sierakauskas (lenk. Zygmunt Sierakowski, blrs. Зігмунт Ігнатавіч Серакоўскі, 1826 m. gegužės 30 d. carinės Rusijos Volynės gubernijoje (dabar Ukrainos Volynės sritis) – 1863 m. birželio 15 d., Vilniuje) – vienas 1863 m. sukilimo vadų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zigmanto Sierakausko senelis buvo Kosciuškos sukilimo dalyvis, tėvas Ignotas Sierakauskas žuvo 1831 m. sukilime, kai Zigmantui buvo vos penkeri metai.

Baigęs Žytomyro gimnaziją, Zigmantas 1845 m. įstojo į Sankt Peterburgo universitetą, kur studijavo matematiką, o vėliau istoriją, geografiją, statistiką, teisę[2].

Universitete suartėjo su radikalių pažiūrų studentais, prisijungė prie Aleksandro ir Pranciškaus Dalevskių organizacijos Lietuvos jaunimo sąjunga.

1848 m. po bandymo susisiekti su Galicijoje buriančiu nacionalinę gvardiją lenkų emigrantu generolu Juzefu Bemu Zigmantas Sierakauskas pašalintas iš universiteto, išsiųstas tarnauti į Orenburgą carinėje armijoje eiliniu.

1856 m. Zigmanto Sierakausko tarnyba baigėsi, jam suteiktas karininko laipsnis, jis grįžo į Sankt Peterburgą, kur 1857 m. įstojo į Generalinio štabo akademiją (rus. Николаевская академия Генерального штаба), kurią po poros metų baigė ir gavo štabo kapitono laipsnį.

Gerų manierų, kalbantis prancūziškai, buvo priimtas aukščiausiose elito draugijose, caro rūmuose. Kadangi rusų inteligentija tuomet buvo liberali, tai jis nesivaržydamas propagavo luomų ir baudžiavos panaikinimą, humanistines idėjas. Antrąkart išsiųstas tarnybos reikalais užsienin, lankėsi pas A. Herceną, Dž. Garibaldį, pas Napoleoną III prašė paramos sukilimui, bet gavo miglotus pažadus.

1863 m. sukilimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – 1863 m. sukilimas.

Prasidėjus 1863 m. sukilimui, vietos vadovų pakviestas kovą grįžo į Lietuvą ir ėmėsi karo vado pareigų. Lankė stovyklas, organizavo jaunimą, kėlė viltį ir entuziazmą.

Pirmosios kovos prieš caro kariuomenę įvyko balandžio 6 d. ties Raguva.

Balandžio 21 d. įvyko pirmas didesnis Genėtinių mūšis, kurį laimėjo Zigmanto Sierakausko vadovaujami sukilėliai. Tačiau vėliau, balandžio 2526 d., 3 tūkst. caro kariuomenės pajėgų buvo apsuptas ir sužeistas prie Medeikių.

Gegužės 79 d. vyko Biržų kautynės, kuriose suimti sukilėlių vadai, atimta amunicija, sukilėliai Lietuvoje buvo priversti pereiti prie partizaninio karo taktikos.

Birželio 27 d. generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo įsakymu pakartas Lukiškių aikštėje, o jo šeima suimta ir ištremta į Samarą. Palaikai paslėpti ant Gedimino kalno, buvusios tvirtovės teritorijos pakraštyje. 2017 m. palaidojimas buvo rastas[3]. 2019 m. lapkričio 22 d. palaikai iškilmingai palaidoti Vilniaus Rasų kapinių koplyčios kolumbariume.

Dabartis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2017 m. liepos 26 d. pranešta, kad Gedimino kalne turbūt rasti Zigmanto Sierakausko palaikai[4]. Prie vieno iš vyrų, kuris palaidotas atskirai nuo kitų, ant dešinės rankos rastas auksinis žiedas su įrašu vidinėje pusėje: „Zygmund Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.[5]

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zigmanto Sierakausko žmona buvo Apolonija Dalevska, Tito, Pranciškaus ir Konstantino sesuo, Dominyko ir Dominykos Narkevičiūtės Dalevskių duktė. Zigmantas ir Apolonija susituokė 1862 m. rugpjūčio 11 d. Kėdainiuose, Šv. Jurgio bažnyčioje.[6]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Laura Makaveckaitė, Zita Tiukšienė, Zigmantas Sierakauskas, Vilnijos vartai. Nuoroda tikrinta 2023-05-13.
  2. Z. Sierakausko istorija: drąsų karo strategą pražudė išdavystės
  3. Gedimino kalne galimai aptikti sukilimo vado Z. Sierakausko palaikai
  4. ranešta, kad Gedimino kalne turbūt rasti 1863 metų sukilimo vado Zigmanto Sierakausko palaikai
  5. http://www.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/gedimino-kalne-rasti-sukilimo-vado-zsierakausko-palaikai-rodo-pirminiai-duomenys-821890
  6. Vytautas Merkys (1967). Dalevskių šeima. Vaga.{{cite book}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link)