Rūdninkai
Kitos reikšmės – Rūdninkai (reikšmės).
 | ||
|---|---|---|
  Rūdninkai |
||
| Koordinatės | 54°26′20″š. pl. 25°09′11″r. ilg. / 54.439°š. pl. 25.153°r. ilg.Koordinatės: 54°26′20″š. pl. 25°09′11″r. ilg. / 54.439°š. pl. 25.153°r. ilg. | |
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šalčininkų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Jašiūnų seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 492 (2011 m.) | |
 Vikiteka: |
RūdninkaiVikiteka | |
Rūdninkai – gyvenvietė Šalčininkų rajone, 3 km į rytus nuo Baltosios Vokės, kairiajame Merkio krante, Rūdninkų girios apstuptyje. 2 seniūnaitijos.
Yra 2 parduotuvės, Rūdninkų kultūros ir poilsio salė, Švč. Trejybės bažnyčia, biblioteka, kaimo bendruomenės centras (nuo 2003 m.), kursuoja tarpmiestinis transportas. Netoli dislokuotas II pulko mokymo štabas. Pietvakariuose įsteigtas Rūdninkų kraštovaizdžio draustinis. Pro kaimą eina plentas 176 Pirčiupiai–Jašiūnai .
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rūdninkai kūrėsi prie senojo Vilniaus–Krokuvos trakto. XV a. čia įrengta didelė geležies lydymo krosnis ir kalvė. XV–XVI a. netoli kaimo, Rūdninkų girioje buvo didelis žvėrynas (įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras), kur aptvertame plote ganėsi stumbrai, taurai, meškos. Čia stovėjo prašmatnūs medžioklės rūmai, kuriuos pastatydino Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis. Jam valdant 1511 m. pastatyta bažnyčia (įkurta ir parapija). Kiek atokiau girioje įrengti paviljonai (pro jų langus buvo šaudomi žvėrys) ir arklidės. 1569 m. Rūdninkai minimi kaip karaliaus stalo dvaras.
XVII a. pirmojoje pusėje Rūdninkai buvo seniūnijos centras – šiame miestelyje būta 31 namo ir 22 smuklių. 1572 m. rugsėjo 24–27 d. čia vyko Rūdninkų suvažiavimas, kuriame aptarti ATR valdžios klausimai. 1661 m. miestelyje mirė Rūdninkų girioje plėšikų sužeistas olandų tapytojas ir architektas Peteris Dankersas. Rūdninkų miestelis buvo sunaikintas 1655 m., kai jį, per 1654–1667 m. Abiejų Tautų Respublikos–Rusijos karą, nusiaubė Rusijos kariuomenė.
Vėliau Rūdninkai tapo kaimu ir privačia valda. Per 1863–1864 m. sukilimą Rūdninkuose rusų ir kazokų puolimą atrėmė Liudviko Narbuto sukilėliai.
Lenkmečiu dauguma Rūdninkų gyventojų sulenkėjo. 1944 m. gegužę Rūdninkuose buvo dislokuotas Vietinės rinktinės dalinys.
LTSR laikais Rūdninkai buvo Rūdninkų apylinkės centras ir Naujųjų Rūdninkų kolūkio centrinė gyvenvietė. Vėliau juos nustelbė šalia iškilusi Baltoji Vokė.[4]
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavadinimas kilęs iš žodžio „rūda“, kurią kasė miške aplink kaimą.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1866 m. kaime buvo 15 namų, 160 gyventojų (iš jų 150 – katalikai, 10 – žydai).
 | ||||||||||
| 1868 m.*[3] | 1899 m.*[2] | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1981 m. | 1986 m.[5] | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 160 | 1 500 | 524 | 596 | 640 | 630 | 597 | 602 | 492 | ||
| ||||||||||
| ||||||||||
- Žymūs žmonės
- Pranciškus Dalevskis (1825–1904), rezistentas, 1863 m. sukilimo dalyvis
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ 2,0 2,1 Рудники. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 27 (53) : Розавен — Репа. С.-Петербургъ, 1899., 220 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Рудники. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 338 psl. (rus.)
- ↑ Rūdninkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- ↑ Rūdninkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 579 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Rudniki Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom IX, psl. 937 (lenk.)
- Rūdninkai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 215 psl.
- Rūdninkų kaimo bendruomenės centras
