Rita

Straipsnių serija
Vedos
Tekstai Samhitos: Rigveda Samaveda Jadžurveda Atharvaveda Komentarai: Brahmanos Aranjakos Upanišados
Dievybės Brahmanas–Brihaspatis–Pradžapatis–Višvakarmanas Djausas Sūrja–Savitaras Mitra–Varuna Indra–Pardžanja Višnus Marutai Vajus Ušasė Agnis Rudra Pūšanas Arjamanas Bhaga Ašvinai Ap–Sarasvatė Prithivi Būriai: Aditjai Asurai Višvedevai
Mirtingieji, demonai Manus–Puruša Tvaštaras Jama Gandharvai ir Apsaros Vritra Demonai: rakšasai, atrinai, kimidinai, pišačai, dasjai ir kt.
Kosmologija Vedinė mitologija Triloka Hiranjagarbha Puruša sūkta Nasadyja sūkta Rita
Aukojimai Vedizmas Šrauta Agnihotra Soma Vedų žyniai Ašvamedha
Rišiai Gotama Bharadvadža Višvamitra Džamadagnis Vasištha Kašjapa Atris
Kalba Vedų kalba (sanskritas) Vedinis giedojimas Vediniai metrai Vedų kirtis Vač
Istorija Vedų civilizacija Indoarijų migracija Indoeuropiečių protėvynė Pandžabas Substratas Vedų sanskrite Hinduizmas

Rita (skr. ऋत = IAST: r̥tá-, „tvarka, įstatymas, dėsnis, tiesa, darna“) – universalus kosminis dėsnis, viena iš pagrindinių sąvokų vedų religijos pasaulėžiūroje. Tai vidinė veikiamoji galia ar tiesa, lemianti dėsningą visatos ir visuomeninę tvarką.

Rita apibrėžia nesutvarkytos būsenos virtimą tvarkinga būsena ir yra Visatos, žmogaus ir dorovingumo gyvavimo pagrindinių sąlygų tvermės dėsnis. Ritos dėka pasiekiama tvarka Visatos apykaitos rate. Kadangi ši tvarka sutampa su tiesa, tai rita laikoma tiesa plačiąja prasme. Ritos priešingybė – anrita, kaip netvarka, t. y. neturinti ritos. Rita yra visuotinis dėsnis, nes valdo tiek Visatą, tiek ritualą; nuo jo priklauso ir fiziniai, ir moraliniai gyvenimo aspektai.

Pasak „Rigvedos“, rita buvo nustatyta aditjų, kurie ir saugo šį dėsnį. Labiausiai su rita yra susijęs Varuna (ir Mitra); būtent jis kontroliuoja, kaip žmonių poelgiai atitinka ritą. Ritos negali matyti mirtingieji: „dėsnis yra paslėptas paties dėsnio“ (Rigveda V 62, 1), t. y. rita yra apibrėžta ne iš išorės, o iš vidaus; kitaip tariant, nuo jos priklauso viskas, įskaitant ir pačią ritą. Netgi dievų poelgiai – nei daugiau, nei mažiau, kaip ritos tam tikri pasireiškimai.

Ritai paklūsta saulės judėjimas, lietus, augalų, gyvūnų ir žmonių gyvenimas, dievų veiksmai. Epochoje po vedų sustiprinta ritos etinė interpretacija. Rita (kaip abstrakčioji tvarka) yra susijusi su dharma (kaip konkrečia tvarka). Nuo Upanišadų laikotarpio vietoj ritos sampratos ėmė įsigalėti dharmos ir karmos metafiziniai principai.

Žodis r̥tá- kyla iš veiksmažodžio r̥- („judėti, kilti, ristis“). Jo atitikmuo senojoje iranėnų religijoje – aša-.

Nuorodos

Fizikoje:

• Chaos, entropy and the arrow of time