Šereitlaukis
| Šereitlaukis | ||
|---|---|---|
  Šereitlaukis |
||
| 55°03′14″š. pl. 22°07′05″r. ilg. / 55.054°š. pl. 22.118°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Pagėgių savivaldybė
| |
| Seniūnija | Vilkyškių seniūnija | |
| Gyventojai | 31 | |
| Istoriniai pavadinimai | vok. Schreitlauken, Schreitlaugken
liet. Šereiklaukis | |
Šereitlaukis – kaimas Pagėgių savivaldybėje, 7 km į pietus nuo Vilkyškių, Rambyno regioniniame parke, dešiniajame Nemuno krante. Kaimo rytuose Jūros upė įteka į Nemuną. Pietvakariuose plyti Šereitlaukio miškas, jame yra 75 m aukščio Kapelkalnis. Kaimas paskelbtas architektūriniu draustiniu. Draustinyje yra XX a. pradžioje įkurtas Šereitlaukio dvaras kartu su spirito gamykla, mišriojo tipo parkas ir tvenkinių sistema. Šalia kaimo yra Sidabrakalnis – senoji Šereitlaukio gyvenvietė, milžinkapis (vad. Šereitlaukio II piliakalnis), piliakalnis.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vietovės pavadinimas siejamas su XIII a. Petro Dusburgiečio kronikoje minimu skalvių didiku Šereika (arba Šireika), kurio pilis buvo netoliese esančiame piliakalnyje. Anksčiau kaimas ir vadintas Šereiklaukiu.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šereitlaukio apylinkėse žmonės pradėjo gyventi prieš daugiau kaip 1000 metų. Tai liudija atlikti archeologiniai tyrimai 1988 m. netoli esančiame Sidabrakalnyje.
XIV a. pradžios Ordino kronikose (Petrus de Dusburg; vėliau Nic. von Jeroschin) minimas skalvių didikas Šereika. Pasak šių šaltinių, jis pasiuntė žinią Memelio pilies komtūrui, esą su savo vyrais yra pasirengęs krikštytis, todėl prašė nedelsiant atvykti su palyda. Komtūrui sužinojus apie užtvarą kelyje, jis netikėtai užpuolė Šereikos sargybą ir paėmė į nelaisvę patį Šereiką bei dar aštuonis įtakingiausius jo šalininkus. Pirmą naktį, kelionės atgal metu, Šereika nutraukė pančius, pagriebė kalaviją ir nužudė vieną ordino brolį bei tris krikščionis, dar vienam nukirto ranką, tačiau pats buvo užmuštas.[3][4]
Išgirdęs apie šį įvykį, Ordino magistras Konradas fon Tirbergas (Konrad von Tierberg) surinko apie 1500 raitelių ir 15 krovininių laivų, užpuolė Skalvos pilį Sasovą, po ilgo šturmo ją užėmė ir sudegino[5][6]
Šereitlaukio dvaras buvo vienas didžiausių Klaipėdos krašte. Prieš antrą pasaulinį karą jame veikė žirgynas, spirito varykla, vandens malūnas. Buvo užtvenkta Jūros upė. Sovietmečiu visą architektūrinį dvaro grožį sudarkė pastatytos fermos, kurios po Nepriklausomybės atgavimo virto griuvėsiais.
Padavimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XIX a. pabaigoje laikraštyje „Aušra“ užrašytas M. Jankaus pasakojimas apie kunigaikščius Šereikį ir Skriaudopį bei Šereiklaukio kalną:
"M. Jankus kalbējo apie kunigaiksztį Szereikį, Skriaudopį ir Szereiklaukiu kalną. Ant augszto kalno ties Ragaine antrapus Niamuno gyveno kunigaiksztis Szereikis, pagal kurį ir kalnas Szereiklaukio kalnu tapě pramintas. Jo kaimynas, kunigaiksztis Skriaudopis, gyveno ant Rambynkalnio. Júdu sandoroje gyvendamu vienas antrą szelpēsi neprieteliams Kryžokams užpůlus. Vieną kartą tyka naktyje Kryžokai prislinkę, Szereikį užpůlę jo pili įima, kunigaiksztį su visais kareiveis nužudo ir paczią pilį nudeginę viską su źeme sulygina. Szendien jau nei žymēs nebēra, kad czia kitą kartą stipri pilis stovējusi, apgintuvē Lietuvininku nů plēsziku Kryžoku. Lygus likimas uzpůlē ir Skriaudopį, kurs savo pilį ant Rambyno turējo, apgindamas szventinyczią senovės Lietu- vininku. Daug kartu núprosnai bandę, vieną sykį Vokieczei jau buvo pilį bejimą, kaip Skriaudopis susimislyjęs nor sandorą daryti. Kryžokai žodį lauźdami jį uzmusza. Dukte apie tai žinę gavusi pakavoja skarbus, sidabrinę żagrę, akēczias ir t. t., nuszoka nů szventojo kalno į Niamuną ir nuskęsta, nenorēdama kokiam minykui per verginę arba gedos apera tekti. Daug kareiviu patys nusižudo. Sziem dviem pilēm kritus, Kryżokai valnai po visą krasztą poniavoja paverzdami jį į tikrą verginiu kankynę."
Tekstas pateiktas autentiška 1885 m. ortografija.[7]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||
| 1885 m.[8] | 1905 m.[9] | 1910 m.[10] | 1925 m.[11] | 1959 m.sur.[12] | 1970 m.sur.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 330 | 287 | 277 | 261 | 193 | 185 | ||
| 1979 m.sur.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur.[17] | - | ||
| 138 | 92 | 73 | 36 | 31 | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Heinrikas Teodoras fon Šionas (1773–1856), Prūsijos karalystės politikas, valdininkas
- Konrad von Dressler (1885–1955), dvarininkas, politikas
- Vygaudas Keraitis (1943–2024), Lietuvos ir Jurbarko rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Kaimo gatvė -
Tvenkinys -
Kelias į Šereitlaukį veda per senų medžių alėją -
Milžinkapis
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ http://www.meli.lt/lt.php/naujos-knygos/katalogas/issn-0868-513418/ Archyvuota kopija 2010-02-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Nicolaus von Jeroschin (2016). The Chronicle of Prussia by Nicolaus von Jeroschin: A History of the Teutonic Knights in Prussia, 1190–1331 (PDF). Crusade Texts in Translation (anglų). Vertė Mary Fischer. Routledge. „“Sarecka was the name of one of the best men in Scalovia…” (204 psl., Lines 16,229–338; cross-ref. Book III, 186)“
- ↑ de Dusburg, Petrus (1861). Max Toeppen (red.). Chronicon terrae Prussiae (lotynų). 1 t. Lipsiae: S. Hirzel. pp. lib. III, cap. 186.
{{cite book}}:|work=ignoruotas (pagalba) - ↑ Nicolaus von Jeroschin (2016). The Chronicle of Prussia by Nicolaus von Jeroschin: A History of the Teutonic Knights in Prussia, 1190–1331 (PDF). Crusade Texts in Translation (anglų). Vertė Mary Fischer. Routledge. „“How the Castle of Sasova was captured” (Lines 16,339–362; cross-ref. Book III, 187)“
- ↑ de Dusburg, Petrus (1861). Max Toeppen (red.). Chronicon terrae Prussiae (lotynų). 1 t. Lipsiae: S. Hirzel. pp. lib. III, cap. 187.
{{cite book}}:|work=ignoruotas (pagalba) - ↑ Aušra (6): 163. 1885 https://www.šaltiniai.info/files/literatura/LG00/Auszra_1885.LG4232.pdf.
{{cite journal}}: Trūkstamas arba tuščias|title=(pagalba) - ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
- ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
- ↑ Klaipėdos Krašto Statistikos Biūras. Klaipėdos krašto apgyventų vietų sąrašas: su apskričių, pašto vietų, geležinkelio stočių, valsčių, valsčiaus teismo apygardų, policijos stočių, parapijų, mokyklų, gyventojų skaičiaus ir vietų dydžio nurodymais. // „Verzeichnis der Ortschaften des Memelgebiets: mit Angabe der Kreise, Postanstalten, Bahnstationen Amtsgerichts- und Amtsbezirke, Polizeistationen, Kirchspiele, Schulen, Einwohnerzahlen sowie der Hektargrössen. – Klaipėda, Kurt Siebert & Compagnie, 1926.
- ↑ 12,0 12,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
VILKYŠKIAI – 7 km Keleriškiai – 2 km |
| |||||||||
|
|||||||||||
