Primorės kraštas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Primorjės kraštas)
Jump to navigation Jump to search
Primorės kraštas
Приморский край
Primorės krašto vėliava Primorės krašto herbas
(Išsamiau)
Primorsky in Russia.svg
Laiko juosta: (UTC+11)
------ vasaros: (UTC)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Tolimųjų Rytų federalinė apygarda
Ekonominis regionas: Tolimųjų Rytų
Administracinis centras: Vladivostokas
Oficialios kalbos: rusų
Vadovas: Sergėjus Darkinas
Gyventojų (2008): 1 995 800 (26)
Plotas: 165 900 km² (23)
  - vandens %: 1,9 %
Tankumas (2008): 12 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: Primorės kraštasVikiteka
Nachodkos miestas ir uostas
Sichote Alinio kalnai pavasarį
Chankos ežero pakrantė

Primorės kraštas (rus. Приморский край), arba Primorė (Приморье) – Rusijos administracinio teritorinio suskirstymo vienetas (federacijos subjektas). Jis yra Rusijos rytuose, Tolimųjų Rytų federalinės apygardos pietinėje dalyje, prie Japonijos jūros. Šiaurėje ribojasi su Chabarovsko kraštu, vakaruose – su Kinija, pietvakariuose – su Šiaurės Korėja. Administracinis centras – Vladivostokas.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Reljefas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Centrine krašto dalimi driekiasi Sichote Alinio kalnai (įeinantys į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą); aukščiausia viršukalnė – Anikas (1855 m.) Pietvakariuose plyti Chankos ežero žemuma.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas vidutinių platumų, musoninis. Vasaros šiltos ir drėgnos, vyrauja oro masės nuo vandenyno, tuo tarpu žiemos šaltos ir sausos, nes vyrauja žemyninės oro masės. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -12-27 °C, liepos 14-21 °C. Metinis kritulių kiekis 600–900 mm. Dažni taifūnai.

Vandenys, augmenija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausia upė – Usūris (Amūro baseinas). Telkšo didelis Chankos ežeras. Apie 70 % krašto dengia mandžūrinio tipo spygliuočių ir mišrieji miškai. Gamta saugoma 5 draustiniuose: Sichote Alinio, Lazovo, Usūrio, Kedrovaja Padės ir Tolimųjų Rytų.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma kašto gyventojų susitelkę pietuose, tuo tarpu centrinė ir šiaurinė dalis apgyvendinta retai.

Tautinė sudėtis:

Taip pat yra senųjų Primorės gyventojų udegėjų, buriatų.

Didžiausi miestai (tūkst. gyv., 2008 m.):


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas