Sichote Alinio rezervatas
Sichote Alinio rezervatas | |
---|---|
IUCN Ia kategorija (gamtos rezervatas) | |
Sichote Alinio kalnų šlaitai
| |
Vieta: | Rusija ( ![]() |
Artimiausia didesnė gyvenvietė: | Dalnegorskas |
Koordinatės: | 45°02′0″ š. pl. 136°20′0″ r. ilg. / 45.03333°š. pl. 136.33333°r. ilg. |
Plotas: | 4016 km² |
Įkurtas: | 1935 m. |
![]() |
Sichote Alinio rezervatas |
![]() |
(angl.) (pranc.): 766 |
Sichote Alinio valstybinis gamtinis biosferos Konstantino Abramovo rezervatas (rus. Сихотэ-Алинский государственный природный биосферный заповедник имени К. Г. Абрамова) – rezervatas Rusijoje, Primorės krašto rytuose, Japonijos jūros pakrantėje. Įkurtas 1935 m. Teritorija 1978 m. paskelbta biosferos rezervatu, o 2001 m. – pasaulio paveldo objektu („Centrinis Sichote Alinis“). 2006 m. rezervatas pavadintas vieno jo kūrėjų ir pirmojo direktoriaus Konstantino Abramovo vardu.
Sichote Alinio rezervatas apima Sichote Alinio kalnų rytinius šlaitus; didžiausias aukštis – 1598 m (Gluchomankos kalnas). Saugoma Sichote Alinio kalnų gamtinis kompleksas. 99 % teritorijos apima spygliuočių ir lapuočių miškai.[1] Auga 1149 aukštesniųjų augalų rūšys, iš jų – apie 100 endeminių. Veisiasi 63 rūšių žinduoliai (taurieji ir dėmėtieji elniai, stirnos, vilkai, kabargos, šernai, amūriniai tigrai, lūšys, himalajiniai ir rudieji lokiai, sabalai, didžiosios kiaunės, sibiriniai šeškai, leopardinės katės, ilgauodegiai goralai). Apie 390 rūšių paukščių (saugomos – juodasis gandras, kilnusis erelis, mandarininė antis, žvynuotasis dančiasnapis, sibirinė kurapka, usūrinis kirlikas, didysis apuokas žuvininkas, erelis žuvininkas, baltoji pelėda, keršoji lingė ir kt.), 44 žuvų rūšys (tarp jų – sachalininis eršketas).[2]
-
Japonijos jūros pakrantė nuo Kalančo kyšulio
-
Kelias į Roščiną pro rezervatą
-
Abreko kalnas jūros pakrantėje
-
Rezervato žemėlapis
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Sichote Alinio rezervatas. Sichote Alinio rezervatas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ ФАУНА