Stanislovo aikštė (Nansi)

48°41′37,2″ š. pl. 6°10′49,4″ r. ilg. / 48.68333°š. pl. 6.16667°r. ilg. / 48.68333; 6.16667

Stanislovo aikštė (pranc. Place Stanislas) – istorinė aikštė Nansi, rytų Prancūzijoje. Pavadinta jos fundatoriaus Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio bei Lotaringijos hercogo Stanislovo Leščinskio vardu. Kartu su šalia esančia Hipodromo aikšte (pranc. Place de la Carrière) ir Sąjungos aikšte (pranc. Place d’Alliance) sudaro vieningą urbanistinį ansamblį, 1983 m. įtrauktą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Stanislovo aikštės vaizdas po 2004–2005 m. restauracijos

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVIII a. aikštė buvo virtusi didžiule statybviete, ji turėjo jungti nuo X a. išlikusį senamiestį su XVI a. susiformavusiu naujamiesčiu. Idėjos autoriumi tapo iš tėvynės pasitraukęs buvęs Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Leščinskis. Jis ištekino dukrą už karaliaus Liudviko XV ir buvo paskirtas Lotaringijos kunigaikščiu, todėl nusprendė naująją erdvę pavadinti Karaliaus aikšte žento garbei.

Statybos darbai prasidėjo 1752 m. kovą ir 1755 m. lapkritį buvo užbaigtos. Aikštės kontūre iškilusius pastatus projektavo architektas Emanuelis Erė, o ažūrines metalines papuošimų konstrukcijas kūrė meninės liejininkystės meistras Žanas Lamuras. Viduryje iškilo Liudviko XV skulptūra, vėliau nuversta Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu. Jos vietoje 1831 m. buvo atidengtas paminklas Stanislovui Leščinskiui, nuo to laiko aikštė vadinama Stanislovo aikšte (pranc. Place Stanislas).

1983 metais, kai UNESCO trijų aikščių urbanistinį ansamblį pripažino Pasaulio paveldo objektu, didesnioji Stanislovo aikštės dalis buvo naudojama automobilių parkavimui. Ruošiantis švęsti aikštės 250-metį, buvo ištirta XVIII a. archyvinė medžiaga ir atlikti 9 mln. eurų kainavę restauravimo darbai. Nuo tada aikštė ir šalia esanti teritorija yra pėsčiųjų zona.