Bargalis
| Bargalis | ||
|---|---|---|
  Bargalis |
||
| 56°03′40″š. pl. 21°31′12″r. ilg. / 56.061°š. pl. 21.520°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | |
| Gyventojų | 14 | |
Bargalis – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurės rytinėje dalyje, 2 km į šiaurės vakarus nuo Salantų. Kaimas įsikūręs lygumoje, ribojasi su Žudgalio, Kirkšiais, Leliūnais, Klecininkais ir Pesčiais. Pietine kaimo dalimi prateka Pestupis (dešinysis Salanto intakas), centrine dalimi praeina kelias 2305 Salantai–Grūšlaukė–Benaičiai .
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po baudžiavos panaikinimo tarp Pesčių dvaro ir Barkelių XIX a. II pusėje įkurtas Kniugalvių (vok. Knjugalwe, rus. Кнюгалве) kaimas, kuris XX a. pr. pavadintas Bargaliu.
Nuo 1919 m. Bargalio vardu buvo vadinama seniūnija (administracinis centras – Leliūnai). 1950–1954 m. kaimas buvo apylinkės administracinis centras.
1923 m. buvo 14 ūkių.[2] 1930 m. iš Grūšlaukės į Salantus per kaimą šauliai nešė Vytauto Didžiojo paveikslą.
Bargalio gyventojai priklauso Leliūnų kaimo bendruomenei.[3]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1880–1915 m. | Salantų valsčius, Telšių apskritis |
| 1915–1918 m. | Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1919–1940, 1941–1944 m. | Bargalio seniūnija, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940–1941, 1944–1950 m. | Bargalio apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1954 m. | Bargalio apylinkės centras, Salantų rajonas |
| 1954–1959 m. | Bargalio apylinkė, Salantų rajonas |
| 1959–1977 m. | Grūšlaukės apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1977–1995 m. | Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995–2009 m. | Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
| nuo 2009 m. | Leliūnų seniūnaitija, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||||
| 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | 1989 m.sur.[7] | 2001 m.sur.[8] | 2011 m.sur.[9] | 2021 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 101 | 119 | 94 | 46 | 38 | 19 | 12 | 14 | ||
| |||||||||
Kultūros paveldas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Koplytėlė su Marijos ir 4 angeliukų skulptūromis.[11]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119
- ↑ Genė Drungilienė. Susibūrė pačių suremontotuose bendruomenės namuose. – Pajūrio naujienos – 2007 m. sausio 9 d.]
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Kultūros vertybių registras, u. k. 20205[neveikianti nuoroda]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
GRŪŠLAUKĖ – 7 km | Juodupėnai – 3 km Kirkšiai |
Erlėnai – 4 km Alka – 2 km |
| |||||||
| Leliūnai – 4 km |
|
Žudgalis SALANTAI – 3 km | |||||||||
| Mažieji Žalimai – 1 km | Klecininkai | Pesčiai Žvainiai – 3 km | |||||||||
