Paprastasis stepinis vieversys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Melanocorypha calandra
Paprastasis stepinis vieversys (Melanocorypha calandra)
Paprastasis stepinis vieversys (Melanocorypha calandra)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Vieversiniai
(Wikispecies-logo.svg Alaudidae)
Gentis: Stepiniai vieversiai
(Wikispecies-logo.svg Melanocorypha)
Rūšis: Paprastasis stepinis vieversys
(Wikispecies-logo.svg Melanocorypha calandra)
Binomas
Melanocorypha calandra
Linnaeus, 1766
Paprastojo stepinio vieversio kiaušiniai

Paprastasis stepinis vieversys (lot. Melanocorypha calandra, angl. Calandra lark, isp. Calandria común, rus. Степной жаворонок, gr. Γαλιάντρα, turk. Boğmaklı toygar, pers. چکاوک گندم‌زار, arab. قبرة كلاندرا) – vieversinių (Alaudidae) šeimos žvirblinis paukštis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaime paplitę šiltesnio bei sausesnio klimato kraštuose – apie Viduržemio jūros regioną (Iberijos, Apeninų, Balkanų pusiasaliuose, šiaurinės Afrikos kraštuose arčiau jūros), pietryčių Ukrainoje, Mažojoje Azijoje, Irane, pietvakarinėje Rusijoje. Ryčiausia populiacija Kazachstano pietvakariuose, Turkmėnijoje, Uzbekijoje šiaurės vakarų Afganistane, Tadžikijoje, Kirgizijoje. Migracijų metu nors ir labai retai, bet užklysta ir į tolimesnius nuo šio arealo kraštus – yra užfiksuotas ir gerokai šiauriau nutolusiuose nuo Alpių kalnų Europos kraštuose. Stebėti Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, Lenkijoje.

Šie paukščiai peri ir žiemoja stepėse. Žiemą buriuojasi į didesnius būrius.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą Lietuvoje oficialiai užfiksuotas 2015 m., sausio mėnesio pabaigoje. Šį paukštį nufotografavo ir savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Čepulio fotoklajonės“, pasidalino gamtos fotografas Marius Čepulis. Pirmą kartą matydamas šį paukštį bei jo neidentifikavęs, nuotraukas persiuntė ornitologams Vytautui Jusiui ir Mariui Karlonui, kurie ir patvirtino rūšį. Dviem dienomis anksčiau, sausio 28 d., toje pačioje Panevėžio rajono savivaldybės vietoje prie Panevėžys–Krekenava kelio stebėjo kitas Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narys – Žygimantas Mileris, kuris taip pat nufotografavo šį paukštį.[1]

Į Lietuvą užklysta atsitiktinai, labai retai ir joje neperi. Arčiausiai nutolusi nuo Lietuvos perinti populiacija gyvena vidurio Ukrainos stepėse.

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viršutinis plunksnų apdaras (sparnai, nugarėlė) – margai, pilkšvai rudas, papilvė balsva. Ant subrendusių paukščių kaklo priekyje ir šonuose ryški juodų plunksnelių dėmė. Tarp kitų Lietuvoje aptiktų vieversinių šeimos rūšių tai didžiausia rūšis, jo kūnas 17,5–20 centimetrų ilgio, tai yra maždaug varnėno dydžio paukštis.

Kiti duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savo lizdus suka ant žemės, į kuriuos deda 4–5 kiaušinius. Minta vabzdžiais ir sėklomis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka