Fridtjof Nansen
| Fridtjof Nansen norv. Fridtjof Nansen | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1861 m. spalio 10 d. Oslas, Norvegija |
| Mirė | 1930 m. gegužės 13 d. (68 metai) Lysakeris, Norvegija |
| Sutuoktinis (-ė) | Eva Nansen |
| Vaikai | Odas Nansenas |
| Veikla | keliautojas, okeanografas, diplomatas, politinis ir visuomenės veikėjas |
| Žymūs apdovanojimai | |
 Vikiteka |
Fridtjof Nansen |
| Parašas | |
.svg){kind=small}
| |
Fritjofas Nansenas (norv. Fridtjof Nansen, 1861 m. spalio 10 d. Store Frenas prie Kristianijos, dab. Oslas – 1930 m. gegužės 13 d. Lysakeris prie Oslo) – Norvegijos keliautojas, okeanografas, Arkties tyrinėtojas, diplomatas, politinis ir visuomenės veikėjas.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1880 m. baigė mokyklą, mokėsi zoologijos Kristianijos universitete, nuo 1897 m. universiteto profesorius. 1902 m. F. Nansenas Kristianijoje įkūrė centrinę okeanografijos laboratoriją. Jis patobulino srovės greičio matavimo metodiką, sukonstravo batometrą, tikslų areometrą.
„Fram“ ekspedicija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1888–1889 m. su O. Svedrupu ir kitais keturiais keliautojais slidėmis perėjo pietinę Grenlandiją iš rytų į vakarus nuo Gyldenveleso fiordo iki Ameraliko fiordo ir nustatė, kad salą dengia ledynai. 1893 m. su O. Svedrupu laivu „Fram“ išplaukė iš Kristianijos, tikėdamiesi pasinaudodami jūrų srovėmis ir ledų dreifu pasiekti Šiaurės ašigalį. 1893 m. rugsėjo mėn. į šiaurės vakarus nuo Naujojo Sibiro salų laivas įšalo ir ėmė dreifuoti į šiaurės vakarus, artėdamas prie Šiaurės ašigalio. Po metų laivas pasiekė 83°24' šiaurės platumos, tačiau pakeitė kryptį. F. Nansenas, supratęs, kad laivu ašigalio nepasieks, laivui vadovauti paliko O. Svedrupą, o pats 1895 m. kovo mėn. su F. H. Johansenu (1867–1913) šunimis kinkytomis rogėmis patraukė ašigalio link. Po trijų savaičių pasiekę 86°14' platumą, turėjo pasukti atgal. Liepos mėn. keliautojai pasiekė Prano Juozapo žemę ir liko žiemoti. 1896 m. pavasarį iškeliavo į pietvakarius, norėdami pasiekti Špicbergeną, bet birželio mėn. juos netikėtai surado F. Džaksono britų ekspedicija, su kuria jie 1896 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Norvegiją. Beveik tuo pačiu metu grįžo ir iš ledo netoli Špicbergeno išsilaisvinęs laivas „Fram“. Dreifo metu atlikti tyrimai paneigė nuomonę, kad Arkties vandenynas seklus, buvo surasta netgi didelių gelmių, nustatyta vandenyno vandens masių struktūra, atrasta Žemės sukimosi įtaka ledų judėjimui.
Politinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1906–1908 m. F. Nansenas – pirmasis Norvegijos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje, po Pirmojo pasaulinio karo – Norvegijos delegatas Tautų Sąjungoje, nuo 1921 m. rugpjūčio mėn. Tautų Sąjungos Vyriausiasis pabėgėlių komisaras. Siekdamas padėti rusų pabėgėliams, po 1917 m. Spalio perversmo palikusiems tėvynę, įsteigė specialų dokumentą – pabėgėlių identifikacinę kortelę, kuri pradėta vadinti „Nanseno pasu“. 1921 m. organizavo pagalbą badaujantiems Pavolgio gyventojams. Jis organizavo pabėgėlių perkėlimą ir priėmimą po 1922 m. Turkijos ir Graikijos karo, dalyvavo paramos operacijose 1924 m. perkeliant armėnų kilmės asmenis iš Sirijos.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1922 m. apdovanotas Nobelio taikos premija
- Jo vardu pavadinti:
- Įsteigtas Nanseno pabėgėlių apdovanojimas.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Slidėmis per Grenlandiją, 1890 m.
- Eskimų gyvenimas, 1891 m.
- Framas keliauja į ašigalį, 1897 m.
- Norvegijos šiaurės poliarinė ekspedicija, 1893–1896. Tyrimų rezultatai, 1900–1906 m.
- Kelionė po Sibirą, 1914 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Nansen Fridtjof (Fritjofas Nansenas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 42 psl.