Lester B. Pearson

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Lester Bowles Pearson)
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Lesteris Pyrsonas
angl. Lester Bowles Pearson
Kanados ministras pirmininkas
Lester Pearson 1957.jpg
Gimė: 1897 m. balandžio 23 d.
Torontas, Kanada Kanada
Mirė: 1972 m. gruodžio 27 d. (75 metai)
Otava, Kanada Kanada
Kanados ministras pirmininkas
Ėjo pareigas: 1963 m. balandžio 22 d. – 1968 m. balandžio 20 d.
Ankstesnis: John Diefenbaker
Vėlesnis: Pierre Trudeau
Partija: Kanados liberalų partija
Commons-logo.svg Vikiteka: Lester B. PearsonVikiteka
Parašas
Lester B Pearson Signature 2.svg

Lesteris Pyrsonas (angl. Lester Bowles Pearson; 1897 m. balandžio 23 d. Niutonbruke, Toronte1972 m. gruodžio 27 d. Otavoje) – Kanados valstybės ir politikos veikėjas, diplomatas, Nobelio taikos premijos laureatas (1957), 14–asis Kanados ministras pirmininkas (1963-1968). Jo garbei pavadintas Toronto Pyrsono tarptautinis oro uostas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

L. Pyrsonas gimė Niutonbruke, prie Toronto, airių kilmės metodistų pastoriaus šeimoje. Studijavo Oksfordo ir Toronto universitetuose. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare.

Karjerą pradėjo diplomatinėje tarnyboje (nuo 1928 m.), nuo 1941 m. dirbo Kanados užsienio reikalų ministerijoje, nuo 1945 m. - Kanados ambasadorius JAV, Kanados delegacijos Jungtinėse Tautose vadovas (1948-1952), JT Generalinės Asamblėjos pirmininkas (1952-1953). Buvo NATO įkūrimo šalininkas, dalyvavo pasirašant Šiaurės Atlanto sutartį.

1957 m. tapo Nobelio taikos premijos laureatu už savo pastangas taikiai išspręsti Sueco kanalo krizę. Tada jis pradėjo kurti JT taikos palaikymo pajėgas, kurios padėjo nutraukti anglų ir prancūzų karinius veiksmus ir užbaigti 1956 m. karinį Arabų-Izraelio konfliktą.

1948 tapo Kanados Parlamento nariu, vėliau buvo užsienio reikalų ministru. 1958 m. tapo Liberalų partijos lyderiu.

Kartu su kitais politikais, jis laikomas vienu iš šiuolaikinės Kanados socialinės gerovės sistemos kūrėjų, visų pirma užtikrinant 40 valandų darbo savaitę ir dviejų savaičių mokamas atostogas, įvedant naują minimalų darbo užmokestį, federalinę visuotinę sveikatos priežiūros programą, valstybines pensijų, studentų paskolų programas. Jam vadovaujant šalyje panaikinta mirties bausmė.

Premjero Pyrsono valdžios metais oficialiai įvesta šiuolaikinė Kanados vėliava (raudona, su klevo lapu) ir himnas. Visa tai, kaip ir Kanados konfederacijos 100-čio šventimas 1967 m., liudijo apie kanadiečių nacionalinės savimonės augimą.

Jam teko susidurti su Kvebeko provincijos politine krize, kurią sukėlė prancūzakalbių separatistai. Buvo vykdoma „kooperatyvinio federalizmo“ politika, sukuriant karališkąją dvikalbystės ir dvejopo kultūrizmo komisiją, taip pat suteikta nemažai nuolaidų Kvebekui. Prie Pyrsono taip pat įvyko skandalingas Prancūzijos prezidento de Golio vizitas, kai jis pasakė garsiąją kalbą „Tegyvuoja laisvas Kvebekas!“.

1963 m. jis sudarė sutartį su JAV, leidusią Kanados teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą. Kita vertus, vykdė savarankišką nuo didžiosios kaimynės politiką, pvz., kritikavo Vietnamo karą.

1967 m. paskelbė apie pasitraukimą iš politikos. Liberalų partijos lyderio ir vyriausybės vadovo pareigas perėmęs įpėdinis buvo jaunas ir energingas Pjeras Triudo. Netrukus Pyrsonas pradėjo dėstytojo karjerą Otavos Karltono universitete. 1968 m. dirbo Pasaulio banko komisijoje, rengiančioje ilgalaikį pagalbos besivystančioms šalims planą.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:
John Diefenbaker
Kanados ministras pirmininkas
Royal Shield of arms of Canada.svg

1963-1968
Po to:
Pierre Trudeau