Liškiava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Portal.svg
Liškiava
Liškiava.JPG
Liškiavos panorama

Liškiava
Koordinatės 54°04′52″š. pl. 24°03′22″r. ilg. / 54.081°š. pl. 24.056°r. ilg. / 54.081; 24.056 (Liškiava)Koordinatės: 54°04′52″š. pl. 24°03′22″r. ilg. / 54.081°š. pl. 24.056°r. ilg. / 54.081; 24.056 (Liškiava)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija Merkinės seniūnija
Gyventojų skaičius 57 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: LiškiavaVikiteka

Liškiava – kaimas Varėnos rajono savivaldybės teritorijos pietvakariuose, 14 km į pietvakarius nuo Merkinės, kairiajame Nemuno krante. Žinomas dėl jame esančio barokinio Švč. Trejybės bažnyčios ir domininkonų vienuolyno ansamblio.

Geografija ir gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liškiava

Kaimas įsikūręs Dainavos lygumoje, pietvakarių pakraštyje yra buvęs jau sunykęs gamtos paminklas Liškiavos atodanga, Dzūkijos nacionalinis parkas. Už 3 km į šiaurės vakarus telkšo ežeras Liškiavis, iš kurio į Nemuną teka Krūčius. Liškiavos pagrindinė mokykla yra gretimame Vilkiautinio kaime.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pietvakariniame kaimo pakraštyje yra Liškiavos piliakalnis (Pilies kalnas), naudotas nuo III a. pr. m. e. iki IX a. m. e., pietiniame – Liškiavos alkakalnis. Yra mitologijos paminklai Liškiavos akmuo su „jaučio pėda“ ir „Raganos akmuo“. Ant Liškiavos piliakalnio XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje pradėta statyti mūrinė pilis, bet po kryžiuočių sutriuškinimo Žalgirio mūšyje statyba nebuvo tęsiama, nes pilis neteko gynybinės reikšmės.

Liškiavos kaimas įsikūrė XV a., kai pasibaigus kovoms su Teutonų ordinu prasidėjo ištuštėjusių pasienio sričių kolonizacija. XV a. antroje pusėje įkurtas Liškiavos dvaras, kuris XV a. pabaigoje atiduotas Mykolui Glinskiui.[2] Pastatyta bažnyčia, kuri nuo XVI a. antros pusės iki 1624 m. priklausė evangelikams reformatams. 1629 m. Liškiavos valdytojas Mikalojus Pranskevičius-Radziminskis pastatydino Liškiavos dvaro rūmus. 1644 m. įkurta parapija, 1677 m. perstatyta medinė bažnyčia.

1694 m. Liškiavą Vladislovas Jurgis Kosyla užrašė Seinų dominikonams,[3] kurie ją valdė iki XVIII a. pabaigos. 1704-1741 m. jie pastatydino mūrinę bažnyčią ir vienuolyną. Ketindami kaimą paversti miesteliu, XVIII a. antroje pusėje dominikonai pasikvietė žydų. XVIII a. buvo parapijos mokykla.

Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo buvo uždrausta priimti į vienuolyną naujus vienuolius. Liškiava iki 1807 m. Tilžės taikos sutarties priklausė Naujosios Rytų Prūsijos provincijai ir buvo labiausiai į rytus nutolusi Prūsijos vietovė.

18361852 m. vienuolyne veikė prasikaltusių kunigų pataisos namai. 1907 m. įsteigtas „Žiburio“, 19121914 m. veikė Blaivybės draugijos skyrius.

1914 m. Liškiava degė.

Tarpukaryje 19201939 m. Liškiava buvo pasienio su Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu miestelis, demarkacinė linija (faktiškai siena) ėjo Nemuno upe. 1923 m. Liškiavoje gyveno 146 žydai. 1931 m. buvo 55 namai, 3 krautuvės, taupomoji skolinamoji kasa. 19391940 m. – pasienio su Baltarusijos TSR miestelis. 1941 m. nacių okupacinės valdžios nurodymu nužudyta apie 200 Liškiavos žydų. TSRS valdžia 19401941 m. ir 19441953 m. ištrėmė 36 kaimo gyventojus. Nuo 1944 m. rugpjūčio mėn. Liškiavos apylinkėse veikė Lietuvos partizanų Šarūno būrys. [4] 19501992 m. Liškiavos kolūkio gyvenvietė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1807 m. Varšuvos kunigaikštystė
19191933 m. Liškiavos valsčiaus centras
19331950 m. Merkinės valsčius
19501995 m. Merkinės apylinkė
nuo 1995 m. Merkinės seniūnija


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istorikas Teodoras Narbutas kaimo vardą sieja su Z. Liškos asmenvardžiu. Tai jis esą Jogailos pavedimu nužudęs Ldk Kestutį ir už šį juodą darbą gavęs žemių prie Nemuno. XX a. tarpukariu vadinta Liškeva, 3–4-ajame dešimtmetyje buvo vadinama miesteliu.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liškiavos pilies bokšto liekanos

Išliko XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje statytos, 1962 m. konservuotos Liškiavos pilies bokšto liekanos.

Ant Bažnyčios kalno Nemuno pakrantėje yra vėlyvojo baroko Švč. Trejybės bažnyčios (manoma, kad jos architektas buvo Domenico Fontana) ir dominikonų vienuolyno ansamblis, pastatytas antojoje XVIII pusėje. 17500 kv. m ansamblis yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūrinių vertybių registrą (kodas 1027[1]). Į jį be pačios bažnyčios įeina bažnyčios šventoriuje esantis paminklinis stulpas su šv. Agotos skulptūra (XX a. antras – trečias dešimtmetis), varpinė (XIX a.), taip pat buvsio svirno pastatas (XVIII a. I ketvirtis), vienuolyno gyvenamasis namas (XVIII a. pirmas dešimtmetis).

Bažnyčia statyta 17041741 m., centriškoji, kupolinė, graikiškojo kryžiaus plano. Bažnyčioje yra 7 rokokiniai altoriai, sakykla (visi XVIII a. pr.), 3 klausyklos, 10 klauptų (visi XVIII a.), sienų tapybos (freskos vargonų choro arkoje, kupoliniuose skliautuose, manoma, XVIII a. – XIX a.), paveikslų: „Šv. Marija Magdalietė“, „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ (abu, manoma, XVIII a., pastarasis gerbiamas dėl tikinčiųjų patiriamų malonių), Kryžiaus kelio 14 stočių, visos XIX a. antra pusė, „Rožinio Švč. Mergelė Marija“ XIX a. – XX a. pirma pusė, „Šv. Baltramiejus“ 1914 m., dail. Antanas Žmuidzinavičius, žalvarinis varpas, išlietas 1761 m.

Liškiavos dvaro panorama

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2011 m.
1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1980 m.[6] 1986 m.[7] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
613 407 318 203 135 140 114 105 69 57


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Čepkelių-Dzūkijos PAN parkas Liškiava
  3. [1] Švč. Trejybės parapija
  4. Liškiava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 451 psl.
  5. Liškiava. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 448 psl.
  6. Liškiava. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 49 psl.
  7. Liškiava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 622 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]