Liškiava
 |
||
|---|---|---|
  Liškiava
|
||
| Koordinatės | 54°04′52″N 24°03′22″E / 54.081°N 24.056°EKoordinatės: 54°04′52″N 24°03′22″E / 54.081°N 24.056°E | |
| Apskritis |  Alytaus apskritis |
|
| Savivaldybė | Varėnos rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Merkinės seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 57 (2011 m.) | |
 Vikiteka: |
LiškiavaVikiteka | |
Liškiava – kaimas Varėnos rajono savivaldybės teritorijos pietvakariuose, 14 km į pietvakarius nuo Merkinės, kairiajame Nemuno krante.
Turinys
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas įsikūręs Dainavos lygumoje, pietvakarių pakraštyje buvęs jau sunykęs gamtos paminklas Liškiavos atodanga, Dzūkijos nacionalinis parkas. Už 3 km į šiaurės vakarus telkšo ežeras Liškiavis, iš kurio į Nemuną teka Krūčius. Liškiavos pagrindinė mokykla yra gretimame Vilkiautinio kaime.
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] |
|||||||||||
 |
Vilkiautinis – 4 km | |
|||||||||
|
|||||||||||
| DRUSKININKAI – 11 km | |||||||||||
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
Pietvakariniame kaimo pakraštyje yra Liškiavos piliakalnis (Pilies kalnas), naudotas nuo III a. pr. m. e. iki IX a. m. e., pietiniame – Liškiavos alkakalnis. Yra mitologijos paminklai Liškiavos akmuo su „jaučio pėda“ ir „Raganos akmuo“. Ant Liškiavos piliakalnio XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje pradėta statyti mūrinė pilis, bet po kryžiuočių sutriuškinimo Žalgirio mūšyje statyba nebuvo tęsiama, nes pilis neteko gynybinės reikšmės. Rašytiniuose šaltiniuose Liškiava minima nuo 1044 m.
Liškiavos kaimas įsikūrė XV a., šio amžiaus antroje pusėje įkurtas Liškiavos dvaras, pastatyta bažnyčia, kuri nuo XVI a. antros pusės iki 1624 m. priklausė evangelikams reformatams. 1629 m. Liškiavos valdytojas Mikalojus Pranskevičius-Radziminskis pastatydino Liškiavos dvaro rūmus. 1644 m. įkurta parapija. XVII a. pabaigoje – XVIII a. pabaigoje Liškiavą valdė dominikonai, XVIII a. pirmoje pusėje jie pastatydino mūrinę bažnyčią ir vienuolyno rūmus. Ketindami kaimą paversti miesteliu, XVIII a. antroje pusėje dominikonai pasikvietė žydų. XVIII a. buvo parapijos mokykla. 1836–1852 m. vienuolyne veikė prasikaltusių kunigų pataisos namai. 1907 m. įsteigtas „Žiburio“, 1912–1914 m. veikė Blaivybės draugijos skyrius.
1914 m. Liškiava degė. 1920–1939 m. pasienio su Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu, 1939–1940 m. – pasienio su Baltarusijos TSR miestelis. 1931 m. buvo 55 namai, 3 krautuvės, taupomoji skolinamoji kasa. 1941 m. nacių okupacinės valdžios nurodymu nužudyta apie 200 Liškiavos žydų. TSRS valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 36 kaimo gyventojus. Nuo 1944 m. rugpjūčio mėn. Liškiavos apylinkėse veikė Lietuvos partizanų Šarūno būrys. [2] 1950–1992 m. Liškiavos kolūkio gyvenvietė.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1807 m. | Varšuvos kunigaikštystė |
| 1919–1933 m. | Liškiavos valsčiaus centras |
| 1933–1950 m. | Merkinės valsčius |
| 1950–1995 m. | Merkinės apylinkė |
| nuo 1995 m. | Merkinės seniūnija |
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Istorikas Teodoras Narbutas kaimo vardą sieja su Z. Liškos asmenvardžiu. Tai jis esą Jogailos pavedimu nužudęs Ldk Kestutį ir už šį juodą darbą gavęs žemių prie Nemuno. XX a. tarpukariu vadinta Liškeva, 3–4-ajame dešimtmetyje buvo vadinama miesteliu.
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Išliko XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje statytos, 1962 m. konservuotos Liškiavos pilies bokšto liekanos.
- Vėlyvojo baroko Švč. Trejybės bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis ant Bažnyčios kalno:
- bažnyčia, statyta 1704–1741 m., centriškoji, kupolinė, graikiškojo kryžiaus plano. Bažnyčioje yra 7 rokokiniai altoriai, sakykla (visi XVIII a. pr.), 3 klausyklos, 10 klauptų (visi XVIII a.), sienų tapybos (freskos vargonų choro arkoje, kupoliniuose skliautuose, manoma, XVIII a. – XIX a.), paveikslų („Šv. Marija Magdalietė“, „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“, abu, manoma, XVIII a., pastarasis gerbiamas dėl tikinčiųjų patiriamų malonių, Kryžiaus kelio 14 stočių, visos XIX a. antra pusė, „Rožinio Švč. Mergelė Marija“ XIX a. – XX a. pirma pusė, „Šv. Baltramiejus“ 1914 m., dail. Antanas Žmuidzinavičius), žalvarinis varpas, išlietas 1761 m.
- vienuolyno gyvenamasis namas, XVIII a. pirmas dešimtmetis,
- svirnas, XVIII a. I ketvirtis.
- Bažnyčios šventoriuje:
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 |
|||||||||||
| 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[3] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1980 m.[4] | 1986 m.[5] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 613 | 407 | 318 | 203 | 135 | 140 | 114 | 105 | 69 | 57 | ||
|
|||||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Liškiavoje 1951 m. rugpjūčio 4 d. gimė Lietuvos ekonomistas, statistikas, socialinių mokslų daktaras Jonas Markelevičius.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Liškiava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 451 psl.
- ↑ Liškiava. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 448 psl.
- ↑ Liškiava. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 49 psl.
- ↑ Liškiava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 622 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Liškiavos bažnyčia
- Muziejus Liškiavos bažnyčios rūsyje
- Liškiava. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 537 psl.
- Liškiavos kultūros centras
- Informacija apie Liškiavą
- Nuotraukos iš Liškiavos
- Buvęs dominikonų vienuolynas
- Liškiavos vienuolyno ansamblio sutvarkymas ir pritaikymas turizmui
