Mogulistanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
pers. مغولستان
Mogulistanas
buvęs chanatas
Flag of Chagatai khanate.jpg
1347 – 1570 Blank.png
Location of
Chanato teritorijos 1490 m.
Sostinė Almalikas (1346−1380, 1419−1522 m.), Turfanas (1380−1419, 1522−1570 m.)
Valdymo forma chanatas
Era Naujieji laikai
 - Konsolidacija Čagatajų chanato rytuose 1347
 - Įjungtas į Moguliją 1570 m.

Mogulistanas (alternatyvūs pavadinimai Mogolistanas, Džete ulusas, Mamlakat-i Mogolistan) − buvęs mongolų chanatas, 1347 m. susidaręs rytinėse Čagatajaus chanato teritorijose. Oficialiai chanatas laikė save tiesioginiu Čagatajaus chanato įpėdiniu. Jo valdanti dinastija buvo Čagataidų atšaka Tugluktimūridai.

Klestėjimo laikotarpiu chanatas tęsėsi nuo Tibeto kalnyno pietuose iki Balchašo ežero šiaurės vakaruose. Taigi, jis valdė dabartines teritorijas Rytų Turkestane (dab. Kinijos Sindziangas), Kirgizijoje, rytų Kazachijoje (Semirečjėje). Chanato politinis ir kultūrinis centras koncentravosi Ilio slėnyje (dab. pietryčių Kazachstanas) ir Tarimo baseine (Rytų Turkestane).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1346 m. nužudžius Čagatajaus chanato chaną Kazaną, šalyje prasidėjo suirutė, ir gentinė dezintegracija. Suskilusio chanato rytinėse dalyse vietos gentys bandė sukurti konfederaciją. Vadovaujant Duglatų klanui, jie 1347 m. išrinko Čagataidą Tugluk Timūrą savo chanu. Taip susiformavo Mogulistanas su dviguba valdžios sistema: oficialiai chanatą valdė chanai, tačiau ilgą laiką realią valdžią šalyje turėjo jų padėjėjai (ulusbegai), skiriami iš Duglatų. Pastarieji beveik nepriklausomi valdė derlingiausias chanato pietvakarines sritis, vadinamas Manglai-Sube (ar Alti-Šahr, Kašgarija). Čia buvo šeši klestintys canato miestai: Jarkendas, Kašgaras, Chotanas, Aksu, Uč-Turfanas ir Jengi-Hisaras.

Pirmasis chanas Tugluk Timūras buvo stiprus valdovas ir net keletą kartų bandė atkurti buvusią Čagatajų galybę, įsiverždamas į Maveranachrą vakaruose. 1368 m. jo sūnus vykdė ekspansiją į rytus, prisijungdamas Turfano karalystę. Tačiau chanų valdžia valstybėje silpo, o dughlatų klanas išlaikė savo interesus ir į sostą skirdavo marionetinius chanus. Tuo metu Mogulistanas susidūrė su Timūro agresija iš Maveranachro. Chanatas buvo priverstas pripažinti Timūro valdžią ir perkelti sostinę į rytus, t. y. į Turfaną.

XV a. Mogulistanas vėl tapo nebepriklausomas, tačiau iškilo nauji priešai − oiratai šiaurėje. Nors sostinė buvo dar kartą perkelta, tačiau nepriklausomybė buvo išlaikyta. Valdant Esen Buga chanatas Semirečjėje priglaudė kazachų chanus, kas vėliau kuriam laikui užtikrino taiką su Kazachų chanatu.

Valdant Junus-chanui (1462–1487 m.) Mogulistanas netgi išsiplėtė į vakarus, užimdamas Taškentą. Po mirties 1487 m. Junus-chanas padalino teritorijas dviem sūnums. Vakarinės (dab. Kirgizija, Kazachijos Semirečjė) atiteko Machmud-chanui, kuris sostine padarė Taškentą. 1508 m. šią Mogulistano dalį užkariavo Muchamedas Šeibanis ir prijungė prie Bucharos chanato, o Machmud-chanas buvo nužudytas.

Rytinis Mogulistanas atiteko Achmad-chanui, kuris ir kurio įpėdiniai valdė toliau. Tačiau XVI a. labai stiprėjo grėsmė iš šiaurės vakarų, iš Kazachų chanato. Tuo metu, 1514 m. Tugluktimūridas Sultan Saidas įsiveržė į Manglai Sube ir galutinai nuvertė ulusbegų valdžią, įkūrė čia nepriklausomą savo valstybę − Moguliją. 1522 m. Mogulistano chanai dėl klajoklių invazijų iš vakarų buvo priversti dar kartą perkelti sostinę į Turfaną. Po 1570 m. jų valdžia nuversta, o Turfanas prijungtas prie Mogulijos.

Teritorijos[taisyti | redaguoti kodą]

Mogulistano geografija.

Mogulistaną sudarė trys atskiros teritorijos (regionai), viena tuo kitos atskirtos kalnų ir dykumų.

  • Tikrasis Mogulistanas − iš dalies sutapo su regionu, kuris vėliau vadinamas Semirečje. Jis buvo dab. pietryčių Kazachijos ir Kirgizijos teritorijoje. Šiaurės vakaruose jį ribojo Balchašo ežeras, pietuose − Tianšanis. Regionui būdingas stepinis klimatas, mažai miestų. Dėl daugybės upių (svarbiausia − Ilis), tekančių į Balchašą, čia buvo palankios sąlygos gyvenimui. Regione miestų buvo nedaug. Svarbiausias jų − Almalikas, chanato sostinė. Chanatas regiono neteko apie 1522 m.
  • Alti-šachras (Kašgarija, Manglai-Sube) − pietvakarinis regionas piečiau Tianšanio. Čia koncentravosi svarbūs prekybiniai miestai: Jarkendas, Kašgaras, Chotanas, Aksu, Uč-Turfanas ir Jengi-Hisaras. Regionas iki pat 1514 m. buvo de facto nepriklausoma emyrų valda. Tik 1514 m. čia įsitvirtino chanų Tugluktimūridų atšaka ir susiformavo nepriklausoma Mogulijos valstybė (dar vadinama Jarkendo chanatu).
  • Uigūristanas − rytinės chanato sritys į rytus nuo dykumos. Didžiausias regiono miestas buvo Turfanas. Iki pat XV a. Uigūristanas išlaikė savivaldą kaip pusiau priklausoma budistinė Turfano karalystė iš pradžių Mongolų imperijos, vėliau Čagatajų chanato, vėliau Mogolistano valdžioje. 1368 m. karalystė buvo panaikinta, ir jos teritorija inkorporuota į Mogulistaną. Kadangi tai buvo turtingiausia chanato teritorija, net du kartus čia buvo perkelta chanato sostinė. Tai buvo paskutinioji Mogulistano teritorija, išlikusi iki pat pabaigos.

Chanai (Tugluktimūridai)[taisyti | redaguoti kodą]

RturkestanasOrn.PNG
Rytų Turkestano istorija
Turkestano priešistorė
36 vakarų valstybės (Tocharai)
Han dinastija (Vakarų teritorijos)
Šilko kelio valstybės
Gaočangas, Šanšanas, Kučia, Chotanas, Kašgaras, Turfanas, Karašachras
Tangų dinastija (Anši)
Uigūrų kaganatas
Karachodžos, Karachanidai
Karakitajai
Čagatajaus ulusas > Mogulistanas
Mogulija
Džungarų chanatas
Čing dinastija
Kašgarija, I IRTR, II IRTR
KLR (Sindziangas)