Karlukai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Karlukų chanatas
buvęs chanatas
Blank.png
758 – 942 Blank.png
Location of Karlukai
Karlukų chanatas
Sostinė Sujabas, Ispidžabas, Tarazas, Kašgaras
Valdymo forma chanatas
Era Viduramžiai
 - Atsiskyrė nuo Vakarų tiurkų 758
 - Įkurta Karachanidų dinastija 942 m.
Kazachija-orn.png
Kazachijos istorija
Skitai (Sakai) > Šiongnu
Kangdžu, Alanai, Eftalitai, Vusuniai, Juebanai
Vakarų tiurkų kaganatas
Chazarai, Kangarai, Tiurgešai
Pečenegai, Ogūzai, Kimakai, Karlukai
Kipčiakai, Karakitajai, Karachanidai
Aukso orda, Čagatajaus ulusas
Nogajų orda, Uzbekų chanatas
Kazachų chanatas
Rusijos imperija
Tarybų Sąjunga:
Kirgizijos ATSR > Kazakijos ATSR > Kazachijos TSR
Kazachija

Karlukai (senovės tiurkų kalba: Old Turkic letter OQ.svgOld Turkic letter L1.svgOld Turkic letter R1.svgOld Turkic letter Q.svg – Qarluq; pers. خَلُّخ = Khallokh, arab. قارلوق = Qarluq, kin. 葛邏祿, pinyin: Géluólù) – senovės tiurkų gentis, bent nuo V a. gyvenusi Džungarijoje, vėliau – Žetisu, Transoksianoje ir Tarimo baseine.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Ankstyvuosius karlukus sudarė trys klanai (bulakai, čigiliai ir kašlykai), susivieniję į konfederaciją, vadovaujamą vadų, tituluojamų elteber. Juos valdė Rytų Tiurkų kaganatas, kol 742 m. jie, susivieniję su uigūrais ir basmiliai, nuvertė valdžią ir įkūrė Uigūrų kaganatą (744840 m.). Nors iš pradžių šio kaganato valdyme didelė reikšmė turėjo tekti karlukams, jie buvo nustumti nuo valdžios. Spaudžiami uigūrų, karlukai buvo priversti migruoti iš savo vietų Džungarijoje į vakarus, t. y. į Žetisu regioną (tarp Balchašo ežero ir Tianšanio kalnų dab. pietryčių Kazachijoje). Iš ten jie išstūmė tiurgešus ir ogūzus.

Apie 758 m. karlukai konsolidavosi į gentinę konfederaciją, dar vadinamą Karlukų kaganatu, kur valdė vadai, tituluojami jabgu. Savo sostine jie padarė Sujabą pietuose ir netgi bandė įsitvirtinti Ferganoje. Nuo 791 m. karlukus pietuose sumušė arabai, o šiaurėje – uigūrai, ir jie tapo Uigūrų kaganato dalimi. 840 m. subyrėjus Uigūrų kaganatui, karlukai atkūrė nepriklausomybę Žetisu regione. Jų vadovas Bilge Kul titulavosi karlukų kaganu. Nuo tada sostinės buvo Ispidžabas, Tarazas, o vėliau − Kašgaras.

Jų valstybė tapo pagrindu Karachanidų imperijai. X–XIII a. Karlukai turėjo savo autonominį chanatą Karachanidų valdų teritorijoje (šiauriniame Žetisu).