Chošutų chanatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
ᠬᠣᠱᠤᠳ ᠦᠯᠦᠰ
Chošutų chanatas
chanatas

1642 – 1725
Location of
Location of
Sostinė Lasa
Kalbos oiratų kalba, tibetiečių kalba
Valdymo forma monarchija
Istorija
 - Guši chanas 1642–1655 (pirmasis)
 - Lhabzang chanas 1697–1717 (paskutinis)

Chošutų chanatas (mong. Хошууд улс = Khoshuud Uls, ᠬᠣᠱᠤᠳ ᠦᠯᠦᠰ, kin. 和硕特汗国) – Tibeto plynaukštės valstybė, gyvavusi nuo 1642 iki 1717 m. Apėmė beveik visą istorinį Tibetą: dabartinį Tibeto autonominį regioną, Činghajų, vakarų Sičuaną. Chanatą valdė mongolų oiratų kilmės dinastija.

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVII a. pradžioje Tibete vyko religiniai karai tarp atskirų budistinių sektų. Gelugpos sektai vadovaujantis V Dalailama kartu su Pančenlama nusprendė į pagalbą kovoje kviestis mongolus. 1637 m. Dalailamos pasiuntiniai nuvyko pas oiratus, kur buvo svetingai priimti. Bendrame suvažiavime čuulgane buvo priimtas sprendimas padėti Tibetui baigti vidinius religinius karus ir su didele mongolų armija išsiųstas chošutų kunigaikštis Guši chanas.

Pasiekusi Tibeto plynaukštę prie Kukunoro mongolų armija pirmiausia sutriuškino Kagjupos sektos remiamą armiją. Už tai Dalailama Guši chanui suteikė "Teisingumo valdovo ir religijos ramsčio" titulą. Per keletą tolimesnių metų mongolų armijos sutramdė kitų sektų atstovus ir baigė religinius karus. Tokiu būdu 1642 m. Guši chanas tapo realiu Tibeto plynaukštės valdytoju. Kad sušvelninti vietos gyventojų reakciją prieš svetimšalių valdymą, Dalailama buvo paskelbtas religiniu lyderiu ir aukščiausiuoju valdovu.

Maždaug tuo metu greta esančioje Kinijoje įsitvirtino mandžiūrų kilmės Čingų dinastija. Siekdami palaikyti santykius su Tibetu, mandžiūrai pasikvietė Tibeto atstovus į Mukdeną, vėliau į Pekiną, kur Dalailama apsilankė 1652 m. Dalailama gavo įgalojimus iš Čingų imperatoriaus valdyti visą Tibetą.

Šis Dalailamos suartėjimas su Kinija sukėlė didelį nepasitenkinimą tiek tibietiečių, tiek chošutų mongolų tarpe. Kita mongolų valstybė, Džungarų chanatas, 1690 m. pradėjo karą su Kinija, kurį pralaimėjo: didžioji dalis Mongolijos perėjo Kinijos administracijai. Sustiprėjęs džungarų chanas Cevan Rabdanas 1715 m. pradėjo antrą karą. Kadangi Tibetas šiame kare buvo strategiškai svarbus, 1717 m. Džungarų chanatas paėmė kontrolę Lasoje, taip baigdamas Chošutų chanato egzistenciją.

Tačiau jau po trejų metų, 1720 m. permainingame kare Čingų armija perėmė kontrolę Tibete. 1723 m. mongolai chošutai, vadovaujami Lobsang Tendžino bandė vienytis ir sukilti prieš Kinijos valdžią, tačiau nesėkmingai. 1725 m. Tibetas galutinai buvo prijungtas prie Kinijos imperijos, ir čia įtvirtinta kiniška administracija.

Valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tibeto istorija
Tibeto priešistorė
Žanžungai, Supi, Monjulas, Dongnu, Fanas, Tujuhunas, Jarlungai
Tibeto imperija (Njatrių dinastija)
Tibeto kunigaikštystės
Yuan dinastija
Phagmodų dinastija
Tibeto dalailamos
Chošutų chanatas
Čing dinastija (Tibetas)
Tibetas 1911-1950 m.
KLR (Tibeto autonominis regionas)
Tibeto ist. regionai ir provincijos:
U-cangas, Amdo, Khamas, Čangtangas, Ladakas, Baltijulas, Ngaris, A. Himalajai, Sikimas, Butanas, Monjulas

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Хойт С.К. Этническая история ойратских групп. Элиста, 2015. 199 с.
  • Хойт С.К. Данные фольклора для изучения путей этногенеза ойратских групп // Международная научная конференция «Сетевое востоковедение: образование, наука, культура», 7-10 декабря 2017 г.: материалы. Элиста: Изд-во Калм. ун-та, 2017. с. 286-289.
  • Maria A. Soloshcheva, The Conquest of Qinghai Stele of 1725 and the Aftermath of Lobsang Danjin's Rebellion in 1723-1724, Moscow, National Research University Higher School of Economics, 2014.
  • 石濱裕美子『チベット仏教世界の歴史的研究』(東方書店,2000)所収「ダライラマがモンゴル王侯に授与した称号の意味と価値」(同書第4章, pp.107-142).