Tibeto imperija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tibeto imperija
tibet. བོད་ཆེན་པོ
kin. 吐蕃

 

 

618 – 848

Flag of

Vėliava

Location of
Location of
Tibeto ribos VIII a. pabaigoje - IX a. viduryje.
Sostinė Lasa
Kalbos tibetiečių
Religija tibeto budizmas, bonas
Valdymo forma Monarchija
Valdovas
 618–650 Songcenas Gampo (pirmas)
 841–842 Langdarma (paskutinis)
Era Ankstyvieji viduramžiai
 - Įkurta 618 m., 618
 - Panaikinta 848 m.
Šiuo metu priklauso: Afganistano vėliava Afganistanas
Butano vėliava Butanas
Indijos vėliava Indija
Kinijos vėliava Kinija
Kirgizijos vėliava Kirgizija
Nepalo vėliava Nepalas
Pakistano vėliava Pakistanas
Tadžikijos vėliava Tadžikija

Tibeto imperija (tibet. བོད་ཆེན་པོ  = bod chen po, „Didysis Tibetas“) – Tibeto plynaukštėje įsikūrusi imperija, susiformavusi dėl Jarlungų dinastijos imperinės ekspansijos. Imperiją paskelbė dinastijos 33-asis karalius Songcenas Gampo VII amžiuje. Imperija toliau plėtėsi valdant 38-ajam karaliui Trisongui Decenui, o labiausiai išsiplėtė valdant 41-ajam karaliui Rapalčenui, su kuriuo 821–823 m. buvo sudaryta Tibeto imperijos ir Tangų dinastijos sutartis.[1][2] Pagal šią sutartį Tibetui priklausė didesnė nei Tibeto plynaukštė teritorija, besitęsianti į rytus iki Čangano, į vakarus už dabartinio Afganistano, o į pietus – iki dabartinės Indijos ir Bengalijos įlankos.[3]

Karaliaus Rapalčeno nužudymas 838 m., kurį įvykdė jo brolis Langdarma, ir vėlesnis Langdarmos įžengimas į sostą, o po to jo nužudymas 842 m. žymi imperijos iširimo laikotarpio pradžią.[2]

Kariuomenė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šarvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tibeto imperijos kariai dėvėjo šarvus, pavyzdžiui, plokštelinius ir grandininius, ir mokėjo naudotis kardais bei ietimis. Pasak 1524 m. rašiusio tibetiečių rašytojo Taši Namgjalo (Tashi Namgyal), plokštelinių šarvų istorija Tibete skirstoma į tris skirtingus laikotarpius. Seniausi šarvai datuojami maždaug nuo VII a. pradžios iki IX a. vidurio, kai valdė Jarlungų dinastija.

Du Jou (Du You, 735–812) enciklopediniame tekste „Tongdianas“ rašo, kad tibetiečiai buvo mažiau įgudę šaudyti iš lanko ir kovojo taip:

Visi vyrai ir žirgai dėvi grandininius šarvus. Jie pagaminti itin kokybiškai. Šarvai juos visiškai apgaubia, palikdami angas tik dviem akims. Todėl stiprūs lankai ir aštrūs kardai negali jų sužeisti. Mūšio metu jie nulipa nuo žirgo ir stoja į rikiuotę. Kai vienas miršta, jo vietą užima kitas. Iki pat galo jie nelinkę trauktis. Jų ietys ilgesnės ir plonesnės nei Kinijoje. Jų šaudymas iš lanko silpnas, tačiau šarvai stiprūs. Vyrai visada naudoja kardus, o kai nekariauja, vis tiek eina nešini kardais.[4]

Du You

Tibetiečiai galėjo eksportuoti savo šarvus kaimyniniams stepių klajokliams. Pranešama, kad kai tiurgešai užpuolė arabus, jų kaganas Sulukas dėvėjo tibetietiškus šarvus, kurie išgelbėjo jį nuo dviejų strėlių, kol trečioji pataikė į krūtinę, tačiau visgi išgyveno kovą.[5]

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tibeto imperijos karininkai tarnavo tik tada, kai to būtinai reikėjo. Šie karininkai buvo žymimi 18 centimetrų ilgio auksine strėle, kuri reiškė jų pareigas. Kartą per metus karininkai susirinkdavo duoti ištikimybės priesaikos. Taip pat kas trejus metus susirinkdavo į aukojimo šventę.[6]

Per žygius Tibeto kariuomenė neturėjo jokių grūdų atsargų ir gyveno iš grobio.[7]

Visuomenė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal kinų transliteraciją iš senosios Tangų knygos, ankstyvieji tibetiečiai garbino karo dievą Juandi (kin. Yuandi).

Knygoje teigiama:

Jie neaugina ryžių, bet augina juodąsias avižas, raudonuosius ankštinius javus, miežius ir grikius. Pagrindiniai naminiai gyvūnai yra jakas, kiaulė, šuo, avis ir arklys. Ten gyvena skraidančios voverės, savo forma primenančios mūsų šalies voveres, bet didelės kaip katės, kurių kailis naudojamas drabužiams. Šalyje gausu aukso, sidabro, vario ir alavo. Vietiniai gyventojai paprastai keliauja paskui savo bandas į ganyklas ir neturi pastovios gyvenamosios vietos. Tačiau jie turi keletą miestų su sienomis. Šalies sostinė yra Lasa. Visi namai yra plokščiais stogais ir dažnai siekia keliasdešimt pėdų aukščio. Aukštas pareigas užimantys vyrai gyvena didelėse veltinio palapinėse, kurios vadinamos fulu. Kambariai, kuriuose jie gyvena, labai nešvarūs, jie niekada nesišukuoja plaukų ir nesimaudo. Jie susikibę rankomis laiko vyną, gamina lėkštes iš veltinio, minko tešlą į puodelius, kuriuos pripildo sultinio bei grietinėlės ir valgo kartu.[7]

Tangų knyga

Imperatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Freska, kurioje įamžinta Džang Jičao (Zhang Yichao) pergalė prieš Tibeto imperiją 848 m.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. H.E.Richardson, "The Sino-Tibetan Treaty Inscription of AD 821–823 at Lhasa", JRAS, 2, 1978.
  2. 2,0 2,1 Claude Arpi."Glimpses on The History of Tibet". The Tibet Museum, 2013
  3. Claude Arpi, "Glimpse on the History of Tibet". Dharamsala: The Tibet Museum, p.5.
  4. Beckwith 1987, p. 110.
  5. Beckwith 1987, p. 109.
  6. Bushell 1880, p. 410-411.
  7. 7,0 7,1 Bushell 1880, p. 442.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Beckwith, Christopher I. (1987), The Tibetan Empire in Central Asia: A History of the Struggle for Great Power among Tibetans, Turks, Arabs, and Chinese during the Early Middle Ages, Princeton University Press, ISBN 0-691-02469-3 
  • Bushell, S. W. (1880), The Early History of Tibet. From Chinese Sources, Cambridge University Press 
  • Lee, Don Y. The History of Early Relations between China and Tibet: From Chiu t'ang-shu, a documentary survey (1981) Eastern Press, Bloomington, Indiana. ISBN 0-939758-00-8
  • Pelliot, Paul. Histoire ancienne du Tibet (1961) Librairie d'Amérique et d'orient, Paris
  • Powers, John. History as Propaganda: Tibetan Exiles versus the People's Republic of China (2004) Oxford University Press. ISBN 978-0-19-517426-7
  • Schaik, Sam van. Galambos, Imre. Manuscripts and Travellers: The Sino-Tibetan Documents of a Tenth-Century Buddhist Pilgrim (2011) Walter de Gruyter ISBN 978-3-11-022565-5
  • Stein, Rolf Alfred. Tibetan Civilization (1972) Stanford University Press. ISBN 0-8047-0901-7
  • Walter, Michael L. (2009), Buddhism and Empire The Political and Religious Culture of Early Tibet, Brill 
  • Yamaguchi, Zuiho. (1996). “The Fiction of King Dar-ma’s persecution of Buddhism” De Dunhuang au Japon: Etudes chinoises et bouddhiques offertes à Michel Soymié. Genève : Librarie Droz S.A.
  • Nie, Hongyin. 西夏文献中的吐蕃[neveikianti nuoroda]