Kasimo chanatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Касыйм ханлыгы
Kasimo chanatas

1452 – 1681
Location of
Location of
Kasimo chanato teritorija
Sostinė Kasimovas (Kasimas)
Valdymo forma Monarchija
Istorija
 - Įkūrimas 1452 m., 1452
 - Aneksuota Rusijos 1681 m.

Kasimo chanatas (tot. Касыйм ханлыгы (Qasıym xanlığı)) – totorių feodalinė valstybė, gyvavusi 14521681 m. vakarinėse meščerų genties žemėse (dabartinėje Riazanės gubernijoje). Pagrindinis miestas Kasimas (Kasimovas).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl chanato susikūrimo yra nemažai diskusijų, o galima išskirti kelias atsiradimo versijas. Aišku tai, kad Kasimo chanatas susikūrė, kai 1452 m. chanas Kasimas gavo valdyti chanatą ir tapo pirmuoju jo valdovu. Kasimas buvo Kazanės chano Ulu-Muchamedo sūnus.

Teritorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po to, kai subyrėjo Aukso orda, meščerų genties gyventose žemėse įsikūrė eilė nepriklausomų valstybių. Viena iš jų buvo Kasimo chanatas. 1445 metais chanas Kasimas įsitvirtino vakarinėse meščerų genties žemėse, buvusiame Narovčato uluse.

Iš pradžių chanato teritorija apsiribojo Gorodec Meščerskij miesteliu, kuris vėliau tapo Kasimu (Kasimovu). Tačiau ilgainiui į chanato teritoriją įėjo ir kitos žemės, kurios išlaikė savivaldą ir iš esmės buvo nepriklausomi dariniai (Kadomas, Temnikovas, Šackas, Enkaujus ir kiti).

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Etninė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chanato etninė sudėtis buvo iš trijų dalių:

Socialinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Privilegijuotasis sluoksnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš chanato elito galima išskirti:

Prie elito buvo priskiriami atalykai (gerbiami žmonės), imildašiai (kunigaikščių vaikai), kazyjai (tesėjai), kazokai (karo veikėjai).

Žemiausio rango veikėjai buvo sakalininkai, arklininkai ir kiti tarnai.

Dvasininkų tarpe gerbiamiausi buvo mulos.

Vergai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vergai (čūra) (чура) buvo daugiausiai rusų ir mordovių kilmės žmonės. XVI amžiuje Kasimo mieste egzistavo vergų turgus.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kasimo chanate pagrindinis vaidmuo tekdavo: žemdirbystė, bitininkystė, medžioklė, žvejyba. Taip pat buvo gaminamas vynas, odos dirbiniai, vaškas, išgaunama druska, ir net auksas. Buvo smulkiųjų amatininkų, kurie tarnavo chanui.

Kadangi chanato gyventojai buvo karo vyrai, tai jiems reikėjo arklių žygiams, todėl valstybėje gyvulininkystė vaidino ypač svarbų vaidmenį.

Religija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XVI amžiaus pačia svarbiausia religija buvo islamas.

Tačiau vėliau prasidėjo krikščionybės plitimas, net 1573 metais chanas Sein-Bulatas perėjo į krikščionybę ir buvo pakrikštytas Simeono vardu. O 1683 metais Seid-Burchanas tapo Vasilijumi Arslanovičiumi.

Paskutine Kasimo chanato valdytoja musulmone buvo Fatima-sultan.

Priklausomybė nuo Rusijos valstybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo pat atsiradimo Kasimovo chanatas buvo Maskvos įtakoje. O galiausiai pateko į vasalinę Maskvos priklausomybę, ir negalėjo turėti savarankiškos politikos su kaimyninėmis valstybėmis. 1681 metais Kasimo chanatas nustojo egzistavęs.

Kasimo chanato valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kazanės dinastija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krymo dinastija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiosios Ordos dinastija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Šeich-Aulijaras, Bachtijaro sūnus, Kasimo chanas (1512–1516).
  • Šach-Ali, Šeich-Aulijaro sūnus, Kasimo chanas (1516–1519), (1535–1546).
  • Džan-Ali, Šeich-Aulijaro sūnus, Kasimo chanas (1519–1531).
  • Sain-Bulatas (po krikšto Simeonas), Bek-Bulato sūnus, Kasimo caras (1567–1573).
  • Mustafa-Ali, Aldullah Ak-Kubeko sūnus, Kasimo chanas (1584–1590).

Kazachų dinastija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sibiro dinastija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Arslan chanas, Ali chano sūnus, Kasimo chanas (1614–1627).
  • Seid-Burchanas (po krikšto Vasilijus Arslanovičius), Arslano sūnus, Kasimo caras (1627–1679).
  • Fatima-sultan, Arslano žmona, Seid-Burchano (Vasilijaus) motina, Kasimo valdovė (1679–1681).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]