Pereiti prie turinio

Kazachų chanatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Қазақ хандығы
Kazachų chanatas
buvęs chanatas

1456 – 1857

Flag of

Vėliava

Location of
Location of
Sostinė Turkistanas
Religija islamas
Valdymo forma chanatas
Era Naujieji laikai
 - Atsiskiria nuo Aukso ordos 1456 m., 1456
 - Galutinai užvaldomas Rusijos 1857 m.

Kazachų chanatas (kaz. Қазақ хандығы) – kazachų valstybė, atsiradusi maždaug dabartinio Kazachstano žemėse po Aukso ordos subyrėjimo 1456 m. Savo klestėjimo laikmečiu chanatas aprėpė žemes nuo pat rytų Kumanijos iki dabartinio Uzbekistano ir Karakalpakistano bei Sydarjos slėnio, taip pat puldinėjo Astrachanę, Chorasaną, Vakarų Sibirą, Pietų Uralą.

Kazachų chanatą Žetysu („Septynių upių“) krašte įkūrė Žanibekas Chanas bei Kerėjus Chanas buvusiose Aukso ordos valdose. Pradžioje Abulchairas Chanas bandė apjungti Vidurinės Azijos gentis, bet Žanibekas bei Kerėjus iš šios sąjungos atsiskyrė. Chanato įkūrimas suteikė pagrindą kazachų tautos susiklostymui. XV a. antroje pusėje chanatas nuolat kariavo su aplinkinėmis valstybėmis, ypač su uzbekų chanatu. 1470 m. ties Turkistanu kazachai įveikė Muhamado Šaibanio valdomus uzbekus ir privertė juos atsitraukti iki Samarkando ir Bucharos.

1480 m. chanas Burundukas galutinai sutriuškino uzbekus prie Syrdarjos, o valdant Kasymui (1511–1521 m.) užėmė Chorasaną, įtvirtino savo valdžią visoje Kumanijoje, išleido pirmąjį kazachų teisyną („Kaska Žoly“ – 'šviesusis kelias'). XVI a. chanatą pradėjo spausti aplinkinės valstybės, tačiau kazachai Taškento mūšyje nugalėjo Bucharos chanatą, tada Čagatajaus chanatą, o 1568 m. prie Embos įveikė Nogajų ordą ir pasiekė Astrachanę, bet iš ten buvo išstumti rusų. XVI a. antroje pusėje kazachai bandė įsitvirtinti Uzbekistane, 1598 m. nesėkmingai stengėsi užimti Bucharą. Valdant chanui Jesimui buvo pasiekta taika su Bucharos chanatu, numalšintas karakalpakų sukilimas. 16071627 m. Buchara iš kazachų buvo atėmusi Taškentą, bet Jesimas jį atkovojo. XVII a. viduryje rytuose iškilęs Džungarų chanatas, vadovaujamas Erdenio Baturo, siekė atkurti Mongolų imperijos galybę ir įsiveržė į Vidurinę Aziją. Kazachai patyrė pralaimėjimus prieš džungarus Altajuje, vėliau stepėse, neteko Sairamo ir kitų svarbių taškų. Taukė Chanas su kirgizų ir kitų sąjungininkų pagalba sustabdė tolimesnį džungarų veržimąsi. Nuo XVIII a. pr. kazachai nuolat plėšė Pietų Urale bei stepėse (Orenburge, Saratove, kitur Pavolgyje) besisteigiančias rusų gyvenvietes, grobė karavanus, daug rusų parduodavo į vergiją Chivos turguje.

XVIII a. pr. tęsėsi nuolatiniai mūšiai tarp Kazachų ir Džungarų chanatų. 1718 m. chanatas padalintas į 3 žuzus, kuriuos valdė atskiri chanai. Sudaryti Vyresnysis žuzas (pietryčių Kazachstanas), Vidurinis žuzas (vidurio ir rytų Kazachstanas) ir Jaunesnysis žuzas (vakarų Kazachstanas). Vidurinį žuzą valdyti pradėjęs Ablajus Chanas išplėtė savo įtaką po visą Kazachstaną, sėkmingai kovojo prieš džungarus, kirgizus, Kokandą, atkovojo daug pietinių miestų, užėmė Taškentą. XVIII a. vid. byrant Džungarų chanatui įsiveržė į jo žemes.

Nuo XVIII a. vid. Rusijos imperija ėmė veržtis į Kazachstaną. Rusai kaip vasalinę valstybę užėmė Jaunesnįjį žuzą. Palaipsniui, per kolonizaciją, pasinaudodama vidinėmis prieštaromis, Rusija užėmė didesniąją dalį Kazachstano, nors kazachai nesyk sukilo prieš rusų valdžią. Ilgiausiai priešinosi Vyresnysis žuzas, kuris sudarė sąjungas su Kokando bei Bucharos chanatais. Tačiau XIX a. vid. rusai užėmė daugelį pietų Kazachstano miestų, daug kazachų didikų pripažino rusų valdžią. 1847 m. mūšyje su kirgizais žuvo paskutinis kazachų chanas Kenesaris.

  • Džanibekas Chanas ir Kerėjus Chanas (1465–1480 m.)
  • Burundukas Chanas (1480–1511 m.)
  • Kasymas Chanas (1511–1521 m.)
  • Mumašas Chanas (1521–1523 m.)
  • Tahiras Chanas (1523–1529 m.)
  • Buidašas Chanas (1529–1533 m.)
  • Togymas Chanas (1533–1538 m.) – buvo kilusi suirutė, chanais taip pat pasiskelbė Buidašas Chanas (1533–1538 m.) ir Achmatas Chanas (1533–1538 m.)
  • Chaknazaras Chanas (1537–1580 m.)
  • Šygajus Chanas (1580–1582 m.)
  • Tauekelas Chanas (1582–1598 m.)
  • Jesimas Chanas (1598–1628 m.)
  • Žanibekas Chanas (1628–1643 m.)
  • Salkamžangiras Chanas (1643–1652 m.)
  • Batyras Chanas (1652–1680 m.)
  • Taukė Chanas (1680–1715 m.)
  • Kajypas Chanas (1715–1718 m.)
  • Bolatas Chanas (1718–1729 m.)

Vyresniojo žuzo chanai

  • Kartas Abulchairas Chanas (1718–1730 m.)
  • Žolbarysas Chanas (1730–1740 m.)

Vidurinio žuzo chanai

  • Samekė Chanas (1719–1734 m.)
  • Abilmambetas Chanas (1734–1771 m.)
  • Abylajus Chanas (1771–1781 m.)
  • Vali Chanas (1781–1819 m.)
  • Daira Chanas (1781–1784 m.)
  • Bokėjus Chanas (1815–1817 m.)
  • Gubaidula Chanas (1821–1824 m.)

Jaunesniojo žuzo chanai

  • Abulchairas Chanas (1718–1748 m.)
  • Nuralis Chanas (1748–1786 m.)
  • Žarmuchambetas Chanas (1786–1791 m.)
  • Jeralis Chanas (1791–1794 m.)
  • Jesimas Chanas (1796–1797 m.)
  • Aišvakas Chanas (1797–1806 m.)
  • Žantorė Chanas (1806–1810 m.)
  • Šergazis Chanas (1812–1824 m.)
  • Abylajus Chanas (1771–1781 m.)
  • Kenesaris Chanas (1841–1847 m.)
  • Abdulgafaras Žanbosynovas (pasiskelbė 1916 m. sukilimo metu)