Ilchanatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
ایلخانان
Ilchanatas
Blank.png
 
Khwarezmian Empire 1190 - 1220 (AD).PNG
 
Blank.png
1256 – 1335
Location of
Ilchanato didžiausias išsiplėtimas
Sostinė Tebrizas ((1265-1306 m.))
Soltanija (1306-1335 m.)
Kalbos Persų
Mongolų
Religija Šamanizmas ir Budizmas (1256–1295 m.)
Islamas (1295–1335 m.)
Valdymo forma Monarchija
Istorija
 - Įkūrimas 1256
 - Panaikinimas 1335 m.
Iranas-orn.png
Didžiojo Irano istorija
Senovės Persijos istorija
Rašidunai > Omejadai
Abasidai Tachiridai
Safaridai
Bujidai Samanidai
Gaznevidų dinastija
Seldžiukai
Chorezmidai Guridai
Mongolų imperija
Ilchanatas
Timūridų dinastija
Safavidų dinastija
Afšaridai > Zendai Duraniai
Kadžarai > Pehlevi
Irano Islamo Respublika Afganistanas, Turkestanas
Didžiojo Irano regionai:
Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, Jazdas, Kermanas, Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Makranas

Ilchanatas (turk. İlhanlılar, farsi سلسله ایلخانی, mongolų k. Ил Хан улс) buvo mongolų chanatas, XIII a. įkurtas Persijoje; laikytas Mongolų imperijos dalimi. Ilchanato pagrindas buvo sukurtas per Čingischano kampanijas Chorezmidų imperijoje 1219-24 m., o pati valstybė sukurta Čingischano vaikaičio Hulago dabartinio Irano, Irako, Afganistano, Turkmenistano, Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Turkijos ir vakarų Pakistano teritorijose.