Gaočangas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gaočangas
高昌, قاراھوجا
高昌古城.jpg
Gaočango griuvėsiai

Gaočangas
Koordinatės: 42°51′10″ š. pl. 89°31′45″ r. ilg. / 42.85278°š. pl. 89.52917°r. ilg. / 42.85278; 89.52917Koordinatės: 42°51′10″ š. pl. 89°31′45″ r. ilg. / 42.85278°š. pl. 89.52917°r. ilg. / 42.85278; 89.52917
Vieta: Kinija, Sindziangas, Turfano prefektūra
Regionas: Rytų Turkestanas
Istorija
Statytojas: juedži, kinai
Pastatytas: I a. pr. m. e.
Sugriautas: 1318 m.
Tauta: kinai, uigūrai, sogdai, mongolai ir kt.
Informacija
Vikiteka: Commons-logo.svg VikitekaVikiteka

Gaočangas (kin. 高昌, pinyin: Gāochāng) arba Kara Khodža (uig. قاراھوجا = Qara Khoja) – senovinis miestas, gyvavęs oazėje Taklamakano dykumos šiaurėje, Turfano įduboje (dabar Kinija, Sindziangas), 30 km į pietryčius nuo dabartinio Turfano. Tai buvo svarbus prekybinis centras šilko kelyje, klestėjęs VIXIV a.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovėje miesto vietoje gyvavo Guši kultūra, siejama su jueži tautomis. Gaočangas susikūrė ~I a. pr. m. e. ir tapo svarbiu kinų pirklių vakariniu prekybos tašku. Miestą valdė tai kinai (Han dinastija), tai tiurkų sąjunga Šiongnu. 327 m. įkurtas kinų karinis garnizonas, pradėjo keltis atvykėliai iš Kinijos. V a. kraštą valdė bekariaujančios tarpusavyje kinų dinastijos, o vėliau Turfano įduba buvo pavaldi vietiniams kinų klanams. 460 m. Gaočangą užėmė avarai (Žoužanų kaganatas), jie paskyrė hanių vietininką, tačiau paskui valdymą perėmė tiurkai gaočė. Tarp kinų, gaočė ir avarų vyko nuolatinės kovos, o vėliau savo valdžią įtvirtino gioktiurkai. Gaočangą valdė giuoktiurkų vasalė Ču dinastija. XVI a. miestą užkariavo Tangų dinastija, tačiau 755 m. jie buvo priversti atsitraukti, todėl kraštą užkariavo pradžioje tibetiečiai, o paskui uigūrai. 856 m. jie Gaočange įkūrė Kočo karalystę. Tuo laikotarpiu mieste klestėjo budizmas, nestorietiškoji krikščionybė, manicheizmas. Budistų vienuoliai netoliese įkūrė Bezekliko urvų kompleksą. Uigūrų valdovai išlaikė klajoklišką gyvenimo būdą ir vasaromis sostinę perkeldavo į Bišbaliką. Kraštą užpuolus karakitajams, uigūrai pasiprašė Čingischano globos. Gaočangas tapo pavaldus Čingischano sukurtai Juan dinastijai, tačiau tarp 1275 ir 1318 m. miestas buvo puldinėjamas kitų mongolų čagatajų, kol buvo sunaikintas.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki šių laikų yra išlikę Gaočango griuvėsiai – budistinių stūpų, krikščionių bažnyčios, tvirtovės, saugyklų liekanos.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]