Pereiti prie turinio

Bernotai

Bernotai

Kaimo 300-ųjų metinių kryžius, pastatytas 2016 m.
Bernotai
Bernotai
55°17′10″š. pl. 26°27′47″r. ilg. / 55.286°š. pl. 26.463°r. ilg. / 55.286; 26.463 (Bernotai)
ApskritisUtenos apskrities vėliava Utenos apskritis
SavivaldybėIgnalinos rajono savivaldybės vėliava Ignalinos rajono savivaldybė
SeniūnijaMielagėnų seniūnija
Gyventojai (2021)111
Vietovardžio kirčiavimas [1]
(1 kirčiuotė)
Vardininkas:Bernótai
Kilmininkas:Bernótų
Naudininkas:Bernótams
Galininkas:Bernótus
Įnagininkas:Bernótais
Vietininkas:Bernótuose
Istoriniai pavadinimailenk. Biernaty, rus. Бернаты
VikitekaBernotai

Bernotai – kaimas Ignalinos rajono savivaldybės rytuose, 3 km į šiaurės rytus nuo Mielagėnų, prie kelio  1408  MikalavasParingysBernotaiGilūtos . Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka.

Pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Bernotas.[2]

Kaimas minimas nuo 1716 m., 1744 m. priklausė Tverečiaus parapijai.[3]

1830 m. kaime buvo 16 sodybų. XIX a. pab. kaimas priklausė Švenčionių apskrities Mielagėnų valsčiui, Paliesiaus dvaro valdai.[4]

1927–1936 metais veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius. „Ryto“ draugijos pradžios mokykla veikė nuo 1919 m. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono Bernotų apylinkės centras, vėliau priklausė Mielagėnų apylinkei. Buvo Černiachovskio kolūkio centrinė gyvenvietė. 1991–1996 m. veikė žemės ūkio bendrovė.[5]

Pradinė mokykla veikė nuo 1923 m., biblioteka nuo 1959 m., kultūros namai nuo 1950 m.

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2021 m.
1905 m.[6] 1931 m.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[9] 1979 m.sur.[10] 1984 m.[11]
303 227 165 162 155 143
1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2003 m. 2011 m.sur.[14] 2021 m.sur.[15] -
169 150 164 127 111 -
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  3. Diecezja Wileńska, 1744. Pawet.net (tikrinta 2022-02-14).
  4. Biernaty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 147 psl. (lenk.)
  5. enciklopedija.ignalinosvb.lt
  6. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  7. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  8. Bernotai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 211 psl.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. Bernotai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 237
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.