Vidžiai

Šis straipsnis apie miestelį šiaurės Baltarusijoje. Apie kaimą Pakruojo rajone skaitykite straipsnyje Vydžiai (Pakruojis).

Vidžiai blrs. Відзы, rus. Видзы

Vidžiai

Vidžiai 55°23′42″š. pl. 26°37′44″r. ilg. / 55.395°š. pl. 26.629°r. ilg. / 55.395; 26.629 (Vidžiai)Koordinatės: 55°23′42″š. pl. 26°37′44″r. ilg. / 55.395°š. pl. 26.629°r. ilg. / 55.395; 26.629 (Vidžiai)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Vitebsko sritis
Rajonas	Breslaujos rajonas

Gyventojų (2022)	1 517

Vikiteka	Vidžiai

Vìdžiai ^[1] (arba Vydžiai, Vidaliai, Vydaliai; blrs. Відзы, rus. Видзы) – miesto tipo gyvenvietė šiaurės Baltarusijoje, Vitebsko srityje, 40 km į pietvakarius nuo Breslaujos, į rytus nuo Ignalinos, šalia Lietuvos sienos. Keliai į Breslaują, Pastovis, Rimšę, Adutiškį. Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1914 m.), stačiatikių cerkvė (1910 m.).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinomi nuo XIV a., valdė lietuvių kilmės LDK didikai. 1795–1915 m. priklausė Rusijai. Miestelyje XIX a. 1-ojoje pusėje buvo Breslaujos apskrities centras, vėliau čia buvo Zarasų apskrities Vidžių valsčiaus centras.^[2] 1941–1944 m. Vidžiai buvo užimti Trečiojo Reicho, čia buvo atkelta Švenčionių gimnazija.

Miestelis Pirmojo pasaulinio karo pradžioje
Gaisras Pirmojo pasaulinio karo metu
Valsčiaus būstinė tarpukaryje
Miestelio planas (1938 m.)

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkės tarp Vidžių ir Drujos yra senos lietuvių žemės. 1731 m. čia gyveno 54 šeimos, daugiausia – lietuvių. Apylinkėse dauguma vandenvardžių ir gyvenamųjų vietų pavadinimų yra lietuviškos kilmės.^[3]

Vidžiuose ir apylinkėse nuo seno šnekėta lietuviškai, rytų dzūkų tarme. Iki XX a. vidurio dauguma Vidžių lietuvių sugudėjo, o XX a. pabaigoje lietuviškai kalbėjo tik nedaugelis vyresniosios kartos žmonių,^[4] į pietryčius nuo Vidžių esančių Bagdžiūnų, Ožkaragių ir kitų kaimų senieji gyventojai vis dar kalbėjo lietuviškai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Widze (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 294 psl. (lenk.)
↑ Vidžiai. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 1126
↑ Vidžiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 217 psl.

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Widze (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 294 psl. (lenk.)

[3] Vidžiai. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 1126

[4] Vidžiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 217 psl.

[1]

[2]

[3]

[4]