Marių Respublika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Marių Respublika
Республика Марий Эл
Марий Эл Республик
Marių Respublikos vėliava Marių Respublikos herbas
(Detaliau)
Map of Russia - Mari El Republic (2008-03).svg
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Pavolgio federacinė apygarda
Ekonominis regionas: Volgos-Viatkos
Administracinis centras: Joškar Ola
Oficialios kalbos: rusų, marių (rytų ir vakarų)
Vadovas: Aleksandras Jestifejevas
Gyventojų (2017.01.01): 684 800 (66)[1]
Plotas: 23 375 km² (73)
  - vandens %: 2,8 %
Tankumas (2017.01.01): 29 žm./km²
ISO 3166-2: RU-ME
Teritorijos kodas: 88
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: Marių RespublikaVikiteka

Marija (rus. Марий Эл, marių k. Марий Эл, a. marių. k. Мары Эл) – respublika Rusijos Federacijos vakaruose. Įeina į Pavolgio federacinę apygardą, priklauso Volgos-Viatkos ekonominiam rajonui.

Sostinė – Joškar Ola.

Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Kirovo sritimi, pietryčiuose - su Tatarstanu, pietvakariuose - Čiuvašija, vakaruose - Žemutinio Naugardo sritimi.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karstinis ežeras Jūros Akis

Sritis yra Rytų Europos lygumoje, Volgos vidurupio baseine. Vakaruose plyti pelkėta Marijos žemuma, rytuose iškyla Viatkos skliautkalvės (aukštis iki 278 m). Kitapus Volgos esančią respublikos dalį užima Pavolgio aukštumos šiaurinis pakraštys.

Hidrologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžioji teritorijos dalis yra kairiakrantėje Volgos pusėje. Marijos upių tinklą sudaro 19 baseinų ir apima 179 upes, kurių ilgis daugiau nei 10 km. Daugelis upių teka tarp miškų ir apie 50 proc. yra maitinamos tirpstančio sniego.

Vakarinę kairiakrantės Volgos dalį užima pelkėta Marijos žemuma. Vakaruose į Volgą įteka stambus intakas Vetluga. Ryčiau žemuma teka kairieji Volgos intakai, ištekantys iš pietinių Viatkos skliautagūbrio šlaitų: Mažoji Kokšaga su intakais Mažuoju Kundyšu ir Didžiąja Ošla, Didžioji Kokšaga su intaku Didžiuoju Kundyšu, Rutka. Jų slėniuoseyra daug miško ežerų.

Rytinė teritorijos dalis yra Viatkos skliautagūbrio ribose (aukštis iki 275 m), čia yra karstinių relfejo formų, paviršius išraižytas upių slėniais ir griovomis. Čia teka Viatkos baseino upės Uržumka, Nemda.

Šalyje yra daugiau nei 700 ežerų, daugelis jų yra pelkėtose vietose ir mažesnio nei 1 kv. km ploto bei 1-3 m gylio. Jalčikas (150 ha ploto) yra didžiausias pagal plotą, o Tabašinkojės ežeras - giliausias. Pelkės užima didelius plotus - nuo 10-70 kv. km iki 100 kv. km ir gruodžio mėnesį paprastai užšąla. Nors jos yra negilios, vidutinis gylis isekia 0,5-1,5 m, rudenį ir pavasarį dėl potvynių jos yra nepraeinamos.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas žemyninis su vidutiniškai šaltomis ir snieguotomis žiemosmis ir šiltomis bei dažnai leitingomis vasaromis. Vidutinės sausio temperatūros -18-20 °C, vasarą vidutiniškai sušyla iki +18-20 °C. Lapkritis yra labiausiai vėjuotas mėnuo. Metinis kritulių kiekis yra nuo 450 iki 500 mm.

Gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mišrieji miškai dengia daugiau nei pusę respublikos teritorijos, tačiau miškingumas skirtinguose rajonuose skiriasi, daugiausia miškų vakaruose ir centrinėje dalyje. Vyrauja pušys, eglės, beržai, kėniai. Upių slėniuose auga ąžuolų-liepų miškeliai.

Respublikoje praktiškai nėra pramoninės svarbos gamtinių išteklių. Tarp gamtinių išteklių galima paminėti durpes, mineralinį vandenį, klintis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Marių gentys žinomos nuo V a. Jos buvo Volgos Bulgarijos ir Aukso Ordos duoklininkais. XV a. penktajame dešimtemetyje marių žemės įtrauktos į Kazanės chanato teritoriją, po chanato žlugimo 1552 m. įjungtos į Rusijos valstybę. Nuo XVI a. ugrofinų marių žemes ėmė kolonizuoti rusai. Rusų spaudžiami mariai aktyviai dalyvavo 1775 m. Pugačiovo sukilime.[2] Marių gyvenamos žemės nesudarė vieno politinio ar administracinio vieneto, jos įėjo į Kazanės, Viatkos, Žemutinio Naugardo, Ufos ir Jekaterinburgo guvernijas.[3] 1920 m. buvo sukurta Marių autonominė sritis, o 1936 m. - Marių ATSR.[4]

Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Marijos respublikos vyriausybei vadovauja Vadovas (anksčiau - prezidentas). Nuo 2017 m. Marijos vadovu yra Alksandras Jevstifejevas, paskirtas 2017 m. balandžio mėn.[5]

Pastaraisiais metais Marijos vyriausybė vykdo rusifikacijos politiką, buvęs respublikos vadovas Leonidas Markelovas nurodė uždaryti daugelį laikraščių marių kalba. Marių aktyvistai gyvenama smurto baimėje. Marių aktyvistas ir vyriausiasis redaktorius Vladimiras Kozlovas, kritikavęs Markelovo vyriausybę, buvo stipriai sumuštas. Kiti marių lyderiai yra teisiškai persekiojami, kenčia nuo smurto ir yra bauginami.[6]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Marija pasižymi itin dideliu savižudybių skaičiumi.[7]

Pagal 2010 m. gyventojų surašymą Marijos gyventojų tautinė sudėtis buvo:[2]

  • rusai - 45,1 %
  • mariai - 41,8 %
  • totoriai - 5,5 %
  • Kiti (daugiausia čuvašai, udmurtai, mordviai, ukrainiečiai)

Miestai ir gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Respublikoje yra trys respublikinio ir vienas rajoninio pavaldumo miestas.[1]

Didžiausi respublikos miestai ir kitos gyvenvietės (2008 m., tūkst. gyv.):

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas